Rašyk
Eilės (74652)
Fantastika (2214)
Esė (1505)
Proza (10561)
Vaikams (2526)
Slam (50)
English (1137)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 27 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Konkurse pagal Andy Kehoe iliustracijas šis kūrinys laimėjo II-ąją vietą.


Creatures of Synchronicity 

Kopteris dar šiek tiek siūbuoja po gana grubaus nusileidimo. Niekada nebuvau geru pilotu. Dabar dar ir rankos šiek tiek dreba. Šalmo viršuje neįkyria geltona spalva šviečia skaičiai, rodantys mano pulsą. Jei pasieks raudoną ribą, skafandras išsiųs įspėjimą į laivą, o aš to visai nenoriu. Bandau nusiraminti atlikdamas rutinines užduotis: patikrinu prietaisų parodymus, atsegu skafandro laikiklius, kurie negarsiai spragtelėję paleidžia mane iš krėslo. Pravėręs liuką pajuntu, ar bent manau pajutęs, oro dvelktelėjimą išorėn. Šios planetos panorama visada man sukelia nostalgiją, tačiau būtent ji dabar nuramina širdį. Akies krašteliu pamatau, kaip skaičių spalva pasikeičia į žalią. Gelsva svetimos planetos pieva, tolumoje stūksantis kalnas ir ištisą parą juodas dangus verčia pasijusti vienišiausiu žmogumi visatoje, tačiau vis dėl to tas vaizdas turi ir kažką patrauklaus.

Manau, buvai teisus sakydamas, kad kartais būnu per daug apsėstas kokia nors idėja ir dėl jos galiu aukoti viską. Tikriausiai būčiau sugalvojęs ką nors kitą, jei ateityje lauktų dar viena ekspedicija. Dabar mes panašūs į lobių ieškotojus, kurie giliame urve randa milžinišką skrynią ir pasitraukia nuo jos net nepabandę atidaryti. Manau, tai vienintelis būdas įrodyti, kad neklydau. Žinau, kad Tu pirmas žiūrėsi į tai, ką aš dabar matau, ir jausi tai, ką jaučiu. Argi Tau panašu, kad klysčiau? Gaila, kad negaliu parodyti to, kas vyko seniau.

Pirštais perbraukiu per žolę. Ji nenoriai linguoja. Nors žinau, kad tai labiau panašu į koralus, o ne į tikrą tikrus augalus, tačiau šiuo metu man maloniau galvoti būtent taip. Tarsi šią žolę būtų išdžiovinusi kaitri saulė arba ji dar būtų neatsigavusi po žiemos. Kairėje pradeda tekėti palydovas šiek tiek pagyvindamas kraštovaizdį. Įdomu, ar koks nors gyvūnas užsuks pažiūrėti į mane?

Jau pirmosios ekspedicijos metu ši planeta pasirodė mažų mažiausiai keista. Ji vienintelė sukosi apie baltąją nykštukę, turėjo dydžiu jai beveik prilygstantį palydovą, praktiškai simetrišką paviršių ir gyvybę. Būtent pastaroji mane labiausiai ir sudomino. Ji nebuvo primityvi, ne vienaląsčiai, bakterijos ar kita smulkmė, o normalūs gyvi organizmai. Tačiau pirmą kartą mes čia tik stabtelėjome, tikrasis tikslas buvo visai kitur. Daug žadantis ir sužlugdęs lūkesčius.

Antroji ekspedicija įvyko ne dėl biologų spaudimo, o tik todėl, kad niekas nepatikėjo, jog planeta gali būti tokia simetriška. Jei yra kalnas vienoje pusėje, panašų rasi ir kitoje. Žemynai vienas nuo kito atskirti plačiomis vandens juostomis ir, žiūrint iš kosmoso, planeta labiau priminė milžinišką futbolo kamuolį, o ne dangaus kūną, kokį mes įpratę matyti besisukant apie žvaigždę. Būtent antrosios ekspedicijos metu galėjau išsamiau patyrinėti visą ekosistemą. Ji buvo bene tobula. Kiekvienas organizmas čia puikiai derėjo, atrodė tobulai sukurtas šiai planetai. Ir tai buvo tikrai uždara sistema. Jeigu ją perkeltum į kitą visiškai sterilią planetą, ji toliau sėkmingai gyvuotų. Organizmams nieko nereikėjo iš to paviršiaus ant kurio gyveno. Jiems tereikėjo žvaigždės, atmosferos ir vienas kito.

Antrosios ekspedicijos metu pirmą kartą pamačiau juos. Visai atsitiktinai. Kraudamas daiktus į kopterį pamačiau mirštantį seną antilopežį. Prieš jam nukrentant ant žemės netoliese atsirado trys siluetai. Jie pastovėjo šalia kritusio gyvūno tarsi atiduodami jam paskutinę pagarbą ir paslaptingai išnyko, tarsi dūmai pūstelėjus vėjui. Nedaug trūko, kad nebūčiau tam skyręs didelio dėmesio, tačiau aš juos pamačiau dar kartą. Prie kito gyvūno, kuris taip pat keliavo anapilin. Manau prisimeni, Tau jau pasakojau apie tai?

Jaučiu, kad pulsas pradeda dažnėti. Sėdant į kopterį viskas atrodė gerokai paprasčiau. Trys dienos svarstymo, galiausiai priimtas sprendimas, kuris man atrodė visiškai logiškas. Juk pats supranti, kad aš negaliu grįžti į Žemę žinodamas, kad palikau neužbaigtus darbus, kad galėjau prisiliesti prie tikrai unikalaus reiškinio ir paprasčiausiai nuleidau rankas. Galbūt juos pavadins mano vardu?

Trečioji ekspedicija turėjo atskleisti visas paslaptis. Netgi kaip privaloma įranga įrašyti trys mnemoskeneriai. Tikriausiai būtent inventoriaus sąrašas turėjo daugiausiai įtakos mano sprendimui. Žinau, kad Tu padarysi viską, kad iškrapštytum reikalingą informaciją. Ir tikiuosi, kad pamatysi tai, ką noriu parodyti visiems.

Kai vėl pamačiau trijulę supratau, jog privalau išsiaiškinti kas jie tokie. Jie atrodė visiškai nereikalingi ekosistemai. Ji ir taip buvo tobula. Ksenobiologijos skyriuje juokaudavo, kad įdomiau būtų surasti ką nors nereikalingo, nei reikalingo. Ši sistema netgi turėjo filtrus - padarus, kurie naikino svetimus organizmus. Drąsiai galėjai planetoje išpilti kibirą įvairiausių bakterijų ir būti tikras, kad sistema pati išsivalys. Vienintelis neaiškus dalykas - iš kur jie atsiranda? Jie buvo ten kur reikia, tačiau jei nebuvo užterštumo, nebuvo ir filtrų. Jų neaiškus atsiradimas ir dingimas man priminė trijulę. Atsirandantys prie mirštančiųjų ir greitai vėl išnykstantys. Visada trys. Visada nejudrūs. Visada pasitraukiantys anksčiau nei pavyksta juos užfiksuoti. Žinau, kad manimi niekas netikėjo. Žinau ir savo pravardę: sniego žmogaus medžiotojas. Žinau, kad esu teisus.

Nebėra laiko. Bijau, kad pradėsiu dvejoti, o tuomet mane gali sustabdyti. Kartais reikia paprasčiausio eksperimento, kad įsitikintum esąs teisus. Pirštais perbėgu per skafandro mygtukus įjungdamas pilnai rankinį režimą. Šalmo apačioje ima šviesti įspėjimas apie netinkamą kvėpavimui atmosferą. Manau trijulė aplanko tik nukrypusius nuo normos. Antilopežys su šviesesniais spygliais, riedsraigė su platesne išorine vija, šunkrabis su ilgesnėmis kojomis. Jei aš teisus, trijulė atsiranda tik tuomet, kai aptinkamas genetinis nukrypimas nuo normos. Vienintelis klausimas man neduoda ramybės: ar aš būsiu pakankamai įdomus nukrypimas, kad prišaukčiau trijulę, ar paprasčiausiai svetimas organizmas, kurį sunaikins filtrai? Jei stebi mano atsiminimus, tegaliu pasidžiaugti esąs įdomiu egzemplioriumi.

Pakeliu šalmo antveidį. Šįkart tikrai pajuntu lengvą išeinančio oro dvelktelėjimą. Šalta atmosfera paglosto mano skruostus. Tarsi būčiau išėjęs žiemą iš šiltų namų. Turiu šiek tiek laiko, tikiuosi, kad išlaikysiu pakankamai ilgai sąmonę. Planetos palydovas artėja prie viršūnės kalno, tikriausiai šalmo kamera įamžins tikrai gražų vaizdą. Kaip nekilo mintis apie tokią kompoziciją anksčiau? Pradedu jausti silpnumą kojose ir atsiklaupiu lėtai. Kurgi jūs? Ar aš nepakankamai įdomus? Visada maniau, kad aptemsta vaizdas visas, tačiau centrinėje dalyje matau pakankamai ryškiai matau. Prisimenu, kad kadaise, berods vakar, skaičiau kaip kiek įmanoma ilgiau sąmonę išlaikyti, tačiau dabar nebepamenu nieko. Krūtinę slegia kažkas sunkaus. Keista, nes esu tikras, kad sėdžiu, o atrodo, kad kažkas akmenį užvertęs būtų. Vaizdas pasilieja, jaučiu, kad jei dabar nors truputį atsipalaiduočiau iš karto palengvėtų. Kaip aš pavargau. Trys siluetai žvelgia į mane. Smalsiai.

2014-09-30 16:36
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2014-11-19 16:15
Lengvai
Parašyta neprastai: viskas suprantama ir lengvai skaitoma. Bet man asmeniškai labai trūko kažkokio "navaroto".

Tad 4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-11-09 13:17
Žvėrius
Gražiai parašytas kosminis vaizdelis. Įdomi planeta :) Tikrai galima išplėsti iki beveik kosminės odisėjos :) Tik pagrindinis veikėjas man toks nelabai įtikinantis. Kaip tikras išprotėjęs mokslininkas paaukojo gyvybę dėl triskart matytų padarų, kurie gal net nepasirodys.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-11-06 14:18
Pelas
Nebūsiu originalus savo pastebėjimu - idėja puiki, kurią būtų galima išplėsti į intriguojančius kelių šimtų puslapių fantastikos nuotykius.
Yra keli kabliukai. Filtrai-padarai naikinantys svetimus organizmus, užterštumus. Šie filtrai ir yra trijulė iš paveikslo (3 pastraipa nuo galo)-atsiranda prie mirštančiųjų ir vėl išnyksta, visada trys. Arba aš kažko nesupratau, nes 2 pastraipoj nuo galo: "Vienintelis klausimas man neduoda ramybės: ar aš būsiu pakankamai įdomus nukrypimas, kad prišaukčiau trijulę, ar paprasčiausiai svetimas organizmas, kurį sunaikins filtrai?". Iš šio sakinio sprendžiu, kad filtrai ir trijulė skirtingi dalykai. Jei svetimas organizmas, tai mirtis. Jei nukrypimas nuo normos, tai prišauks trijulę (bet ir šiuo atveju mirtis - žiūrėti 3 pastraipą nuo galo).
Trijulė aplanko tik nukrypusius nuo normos: "Antilopežys su šviesesniais spygliais, riedsraigė su platesne išorine vija, šunkrabis su ilgesnėmis kojomis". Tekste norėtųsi paaiškinimo, iš kur herojus žino, kad tai nukrypimas. Negi per vieną apsilankymą (antrąjį) taip gerai spėjo išstudijuoti svetimos planetos fauną, ypač su genetiniais nukrypimais?.. Pirmos ekspedicijos metu trijulės dar nematė, trečioj ekspedicijoj tik išlipęs iš kopterio pradėjo įgyvendinti savo sumanymą.
Dar klausimas. Ekspedicijos metu Iš laivo į planetą siunčia vieną kopterį ar kelis? O, kad būtų užsiminta apie kelis! Tuomet atkristų sekančios abejonės. Jei vieną, tai kodėl herojus nėra geras pilotas? Ar ne per didelė rizika? Matyt, herojus yra labai kvalifikuotas savo srities žinovas-tyrinėtojas, patikimas ir nepamainomas tokioj ekspedicijoj. Tuomet kodėl juo nepasitiki, niekas netiki, kai jis po antros ekspedicijos visiems aiškina apie trijulę?
Herojaus žūtbūtinis noras (abejotinas) įrodyti trijulės egzistavimą priminė apie praeitų metų filmą Europa Report, kur ekspedicija Jupiterio palydove susiduria su gyvybės forma ir ją užfiksuoja prieš dedant dūbą.
Anyway, Nr. 1
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-11-05 22:32
Žolininkas
Iš pradžių buvau piktas ant teksto. Man jis pasirodė per daug sausas ir išskaičiuotas šalia paveikslo, o ir nugludinti, mano galva, buvo galima atidžiau. Bet istorija taip įtikina, kad paveikslas galiausiai iš tikrųjų pasirodo kaip tas paskutinis žvilgsnis. Be jokių abejonių vienas iš TOP 6.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-11-04 11:53
ONYX
Ketvirtas liko. Būtų aukščiau, jeigu pavyzdžiui kopteris negrįžtamai sugęstų, jeigų skrydis būtų savavališkas ir nesankcionuotas, jeigu, tarkim planetai pasisukus apie savo ašį nutrūktų visi ryšiai ir nebeliktų jokios vilties į pagalbą iš šalies ir tt. ir pan.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-11-04 07:18
Damastas
Neslepsiu, turejau isankstiniu nusistatymu, todel, rezultatui kazkiek nustebinus, palaukiau kol susigules.
Visu pira sveikinu issivertus be anekdotu ir kitu paikysciu. Kazkodel daugumai kuriniai "prie bajerio"  uzdeda papildoma pliusa. Rasykuose tokio pliusinio humoro nesutikau itin daug.
..Nedaug trūko, kad nebūčiau tam skyręs.. - reiketu taisyti sita kalambura. Yra ir daugiau literaturinio broko, bet mes juk ne apie tai.
Herojaus suicidiniai polinkiai per mažai motyvuoti papildomais veiksniais (nelaiminga meilė, niekas nelaukia, gyvenimas ritasi velniop ir pan.)
Ka veikia trijule atsiradus genetiniam neatitikmeniui? Pasirodo, uzkonspektuoja fakta/pasimeldzia uz kritusia siela ir vel dingsta ? Ar vis delto vykdo kazkokius valymo darbus?
Paskutinis sakinys butinas?
Bendrai paemus gan neblogas, nuo A iki Z fantastinis  apsakymas. Grynas, be priemaišų :) Butu pas man tarp priziniu vietu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-11-03 12:22
Vajus
Nevyniosiu žodžių į vatą - kūriniui skyriau pirmą vietą. Idėja – super. Atitikimas paveikslą ir išpildymas taip pat be priekaištų. Nebežinau, ką dar gero pasakyti, tai pakalbėsiu apie blogus dalykus.
Nusikaltimas tokią idėją ir tokį kiekį galimų įdomių nuotykių (3 ekspedicijos, įvairiausi stebėjimai, tyrinėjimai) „sukišti“ į tokios apimties kūrinuką. Suprantu, kad konkurso sąlygos griežtos, tačiau manęs neapleidžia nuojauta, kad arba didesnės apimties kūrinys buvo pritaikytas konkursui arba taip galėtų būti. Man netgi norėtųsi, kad būtų būtent taip, nes didesnės apimties kūrinyje herojaus poelgiai galėtų būtų panagrinėti platesniame kontekste. Kurlink lenkiu?
Dabar dėl ribotos kūrinio apimties buvo pasirinktas lengviausias kelias herojaus poelgio motyvams pateisinti – ateityje nenusimato naujų ekspedicijų. Sprendimą priimti lengviau, ar ne? O kaip būtų, jei tų ekspedicijų dar būtų? Ar herojus taip pat lengvai rizikuotų gyvybe? Ar bandytų to paties rezultato pasiekti, pavyzdžiui, nuskraidinant į planetą kokį nors gyvūną iš žemės? Galų gale, galbūt, išbandžius visus įmanomus variantus, paaiškėtų, kad iš žemiečių  tik žmogaus mirtis „trijulę“ sudomina.
Arba dar vienas scenarijaus variantas – herojus nusileidžia į planetą be jokių išankstinių nuostatų, eiliniams tyrimams, tačiau bebūnant ten jis suvokia visa tai, kas išdėstyta monologe ir išgirsta naujieną, kad daugiau ekspedicijų nebus. Ir vietoj to, kad atlikęs darbą paspaustų kopterio starto mygtuką, įjungia vaizdo įrašymo kameras ir nusiima skafandro šalmą. Tai yra ta mintis jam gimsta ekspromtu, o ne po ilgų svarstymų, kaip dabar.
Velnias, net pasimečiau, kiek minčių suteikė šis kūrinukas. Ir tai iš tikrųjų yra gerai, tačiau net neabejoju, kad didesnės apimties istorija būtų dar puikesnė.
Tiesa, dar vienas pastebėjimas – man gal norėjosi, kad dalis monologo būtų virtusi dialogu su laive likusiu draugu, tačiau tai ne toks dalykas, kuris labai gadintų kūrinį.

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-11-01 22:21
Enrika Wurtz
vienintelis, konkursui pateiktas kūrinys, kur ne norėjosi, kad baigtus.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-11-01 12:09
sesė_mėta
Gerai. Neturiu ko prikibt. Tik manęs neįtikino, kad tikrai buvo verta dėl to numirti. Kažkokio fanatizmo veikėjui pritrūko, arba nespėjo atsiskleisti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-09-30 18:05
St Sebastianas
Man geriausias įkvėpimo šaltinis - rašyko pirmas puslapis, o ne kažkokie paveikslėliai.:] Sutvarkiau nuorodą, dabar turėtų viskas būti ok.
Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-09-30 18:00
Haldir
mane paveiksliuko nuoroda išmeta į rašykų pagr. puslapį o_O
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą