Pasiilgau vaikystės

Aš pasiilgau savo vaikystės,
Kvepiančios saldainiais
  iš deginto cukraus,
  skudurinės lėlės,
  duonos naminės
  ir saulės,
  skubančios dangaus skliautu.
Trokštu, kad išauštų rytas
Švelnus, toks vaikiškas rytas,
  kad saulės spinduliai,
  prasiskverbę
  pro užmaršties šydą,
  sušlamėtų jame.
Pasiilgau savo kambarėlio,
Kuris kvepėdavo ilgai ilgai
  drožtais pieštukais,
  naujais sąsiuviniais,
  sudžiūvusia gėle
  iš vasaros pernykščios.
Taip norisi, kad išauštų rytas
Toks vaikiškai švelnus,
  kai aš maža
  ir mama -
  graži, jauna
  prie krosnies triūstų...
Aš taip pasiilgau vaikystės,
O gal tavo glamonių, mama?..