Tuo ir skurdi šio amžiaus pradžia mūsų širdims
vedame poeziją už rankos
lyg pradžiamokslę atrajojame
kol ji pripratusi prie dantų žymių nustoja raudą skleisti
net išspjauta į šiukšlių dėžę
susigūžusi stebi kol pro šalį plaukia didžiakrūtės hierarhijos gulbės
naujovių srautas į kurį
ir mano pirmaklasė ryžtasi šokti
norėdama prisitaikyti ar prieglobstį rasti
tačiau pradėjusi skęsti šliaužia krantu pabaidyta
ką tik išdygusiais bet jau šlapiais sparnais
nusirengia nuoga ir tampa dar pažeidžiamesnė
juk niekas jau neieško jausmo širdyje.