Pasislink

Pasislink. Pasėdėsime tykiai,
Horizonte žvilgsnius paklaidinsim.
Nežinia, paskutinis kur sykis,
Kur tas metas, kai akmenis rinksim.

Gebam jau nesigraužt ypatingai
Dėl klaidų. Irgi - kas nepavyko.
Ir dėl pergalių krykštaut džiaugsmingai
Nėr prasmės. Pakvėpuokim iš tyko

Esatim. Tuo, kas visad čia buvo.
Abejonės - nuo pertekliaus proto.
Nemanau, kad kam nors veltui kliuvo
Kelias baltas be akmenio juodo.

O dabar, kai seniai įpusėtas,
Kai žvalgytis atgal - lyžčiot stiklą,
Per usnis, negalvojant pasėtas,
Spirale ir į pabaigą ciklas -

Sunkiasvorių apmąstymų metas.
Bet taip lengva... Nes neina pakeisti.
Baigias, kuo prasidėjęs kupletas:
Pasislink. Metas sau, kaip ir priešams, atleisti.