rašyk.lt: Kūriniai / gunta / Kai mažas buvau

* * *

Kai mažas buvau
sapnavau vis

kad noriu aš:

didelio namo
ir medžio kieme
su paukšteliais
pačios su balčiausiom rankelėm
kedenančiom glostančiom
plaukus
vaikelių baltgalvių
manųjų

kai mažas buvau
sapnavau vis
kai mažas buvau

sapnavau;

O kai nubudau
jau suaugęs
iš kart supratau
kad tenoriu
tik uosti aliejų
skiediklį
ir tepti ant drobės
dažus

nevalgęs negėręs nemigęs
barzdos nesiskutęs
apžėlęs

žmonos nemylėjęs sušalusios
guoly
palikęs patiems sau
vaikus

nes aš tenorėjau
tik drobės
dažų ir teptukų
šventovės -
ramybės šventos
ir šviesos kol regiu

kada nubudau
praregėjau:
ne namo
ir medžio kieme
su paukšteliais

tik spalvą matyt amžinai
aš norėjau

tačiau juk tada sapnavau
kad namą statyt - dar

kai mažas

buvau...

Blogas komentaras Rodyti?

2014-08-25 20:01

Ellyza

oi kaip liuks

kai girdžiu apie namus, prisimenu šakalo kauksmą dykumoje, turiu aš tuos namus ir nupjoviau vyšnią po langais ir išvaikaiu šikantį į kiemą gandra--svajonės baigėsi- mirtis yra negailestinga... nenoriu nieko palikt savo vaikams, tegu pagraužia kaktusą vadinamą < opuncijha> ir patys sau namus susikuria. siap nuostabus eilius

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-08-20 20:40

gunta

mhmmm. kartojimas nepagerinimui ir ne pabloginimui kūrinio - tik išlaikyta stilistika tokio pobūdžio kūrinio. (dainuojamosios poezijos dvasioje).
o vaizdai nei banalūs nei ne banalūs - akcentas yra pati mintis.

Apie primestus ir tikrus norus. Žmonės kai būna vaikais, jiems būna primesta kas yra gerai ir kas blgai, ko reikia norėti, ir siekti. KO TURI norėti jie ir siekti, ir vaikai auga į paauglius, paaugliai į jaunuolius, ir vis sapnuoja (kad jiems to reikia) kas yra primesta, kad jiems to reikia, ir tai jų laimė, kai vieną dieną nubunda - matydami, kad labai klydo - nesiklausė savo širdies, nesistengė sužinoti savo tikrojo noro, nes rodos viską turi ko norėjo, bet visi tame turėjime nelaimingi... Kai vieną dieną suvokia, jei būtų viskas iš naujo, nei (šiuo atveju lyrinis herojus) jis vestų, nei namo statytų, nei vaikų gimdytų - nes dabar nei jis laimingas, nei vaikai, nei žmona - nors rodos visi geri žmonės, ir viską turi, bet nuskriausti visi, tiek vaikai, tiek žmona, tiek jis pats - jis buvo Dailininkas nuo kryžiaus, o ne šeimos žmogus.

Štai kaip būna su primestais norais, kurie būna primetami, kaip ir būna primetamos vertybės, specialybės pasirinkimai, ir t.t. jau iš vaikystės; (kur stoti, kokiam gyvenimui ruoštis, kame laimė, ir panašiai...)

TAI GI, kūrinys ne vaizduose, ne efektuose o mintyje - kurią, regiu čia, suprato tik Varažė. (taip - gera mintis. "Nėra kaltų, bet visi nelaimingi.ir taip dažniausiai atsitinka.")

kartojimai ne pagerinimui ar pabloginimui o kūrinio stilistika - dainuojamosios poezijos dvasioje kūrinys.

ačiū skaičiusiems :)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-08-19 12:42

Mėnulio ragana

Atrodo visą tai buvo galima pasakyti daug trumpiau, kartojimas nepagerino kūrinio

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-08-17 22:47

Ganau avis

Šiaip tas dainingas ritmas gražu. Lengvai skaitosi, išpildyta iki galo, bet vaizdai neįtikinami, vietomis banalūs (:

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-08-16 16:59

Atėja

labai geras kūrinys, neįvertintas

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-08-16 16:58

gunta

nepanašu, kad bijotumėte kalbų, panašu kad savo proto bijote, pasakys jis jums ką nors, jūs parašysite, o paskui kalbose išsigąsite, kad jis jums nesąmonę tepasakė, o jūs ją ir leptelėjote :D, širdele, ar tik kalbos jus gąsdina, ką?..
P.S.
Jūsų žiniai, aš nemiegu, o kada nemiegi tai ir nenubusi - juk esi "čia ir dabar" budrus - ir matai aiškiai kristališkai švariai... :)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-08-16 16:46