Tik tu nemirki man prie kojų
sąžinė užgrauš
jog iš smalsumo sustojau
ir pirštų nebučiuok
juk ne aš žadu rytojų
kai tu alkanas aplinkui šventę
lyg vanagas ratus suki
todėl pažvelki pirštuose nieko neturiu
žinau užuodi pirštai kvepia duona
bet tai tik miražas nesekiok manęs
ir savo vaiką paskutinį kartą apkabink ir pamaitinki iš gyvos krūties