Bėgau
nuo ko pats jau nepamenu
tiesiog tą naktį buvo be galo slidu
visai pat šaligatvio
girdėjau kažkas vejasi
šnopuoja iš nugaros
atrodė tuoj čiups ir apiplėš
nors gal net nužudys
visgi vienas
ir jau nuo ilgos distancijos kurią
nubėjau be galo išsekęs
tad apsiginti nepajėgus
o naktis aplink tik šunys rujoja
jie galėtų tik stebėti mano baigtį
niekaip neapsaugotų
juk anksčiau nesipratinau jų
nei kaulu nei dešra
tad dar paspartinau
iki tol kol nenugriuvau į kažkokį krūmą
apsidairau nieko aplink
net tų varganų rujojančių kalių
bet skauda
susibraižiau visą kūną
veidą rankas blauzdas ir nugarą
sėdžiu namuose visas apibintuotas
išsitepęs jodu
planavau į klubą penktadienį nueiti
bet savaitei atidėjau kol užgis
o ateinantį pirmadienį numiriau
guliu sau šaldytuve ir nesirūpinu
sportbačiais
kuriais pabėgioti galėčiau bent dienomis.