Neverksiu, nerašysiu –na ir kas,
Kalbėsiu, deklamuosiu – man nė motais.
Vis tiek tebūsiu rūkas be tavęs,
Tik rankena lietuj be skėčio koto,
O gal pėdų šėšelis paupy
Ar trečias tarp dviejų - nereikalingas.
Tokia daina, kurios tu negirdi,
Surūkęs mūsų paryčius aistringus.
Ką bedaryčiau – nejaučiu visai
Grėsmės liepsnoti, kai įkaista kūnas.
Tiesiog nebus tavęs tais vakarais,
Kada apglėbs tuštėjimo keistumas.
anksčiau jūsų kūryba patiko, dabar kažkaip..nuvertėjot.nežinau, kas pasikeitė, bet eilius atrodo sukurtas per 5 min. daugiausiai.tai..keista, kad verkšlenat dėl blogų vertinimų.
Anksčiau buvo žymiai geriau!dabar per daug dūsaujat dėl pasaulio neteisybės ir nelieka energijos kokybiškai kūrybai.
man jūs labai primenat M. Martinaičio eilėraščio Kvailutės Onulės rauda personažą/ę.neįsižeiskit-nuomonė
Gražu. Nuoširdu. Jausminga. Kas nepatyrė tokio jausmo, tam neduota jo suprasti. O vertinti savais matais tai, ko nesupranti, - netinkamas užsiėmimas. Rašykite. Kūrybinės sėkmės.
Emvilke, niekas Jūsų nedrikstels, o jei taip atsitiks tai tik iš pavydo, nes jau rašykas tapo intrigų bomba. Daugelis ateina čia, kad pasismagintų, o jokios gelmės literatūriniu aspektu - nebūta.Smagu, kad tokių poetų, kai Emvilkė esama. Visa kita nėra dėl ko čia užsukti.
5.
TIkrai nėra teisinga iš pasalų pliekti dvejetus. Žema. Kiek galėdamas bandysiu padėtį taisyti. 5. O Autorei dar štai ką pasakysiu. Man kuo toliau tuo labiau darosi aišku, kad jaunoji karta šitaip mylėti jau nesugeba ir nesupranta, kad mums (seniams) tai buvo šventa. Galimas daiktas, kad to net pavydi. O juk ir yra ko pavydėti. Taigi kalbėkit, deklamuokit, o visa kita lai nei motais JUms.
Neverksiu, nerašysiu –na ir kas,
Kalbėsiu, deklamuosiu – man nė motais. - ar tik man vienai kažkaip viens kitam prieštarauja tie "na ir kas" ir "man nė motais", nežinau
Tik rankena lietuj be skėčio koto - gražu
šešėlis
tuštėjimo keistumas - geriau neraike