Jei pasauly nerastumei vietos,
Pasimestum žmonių sūkury,
Nepamirški, drauguži, tu Šėtos,
Nes į ją vis sugrįžti gali
Laužas Joninių degs ten galingas,
Arnas brazdins gitaros stygas,
Nesvarbu juk ar lyja ar sninga
Žmonės aria ten savo vagas.
Nesvarbu, o drauguži, tu mano,
Kas aplinkui tave nuolat vyks,
Kas ką nori tegu tą išmano,
Šėta nuolat atvers tau duris.


žemuoginė lėja su aukso atšvaitais









