Mergina iš moterų dušo

Babajui Druskininkų plaukimo baseine išmušė du dantis.
Viena – panėrus, o kitą išnirus iš vandens.
Babajus tiek buvo pasinėręs į merginų užpakalių apžiūrinėjimą, kad nepamatė, kas jam išmušė dantis.
Nuneštas į moterų persirengimo kambarį, nes jis buvo arčiau įvykio vietos, Babajus plūdo kraujais ir nieko nematė.
- Ar tu gyvas? – klausinėjo mergina išpuolusi iš dušo. Ji buvo iš kaimo ir mokėsi medicinos kolegijoje.
Babajus tik sumykė, bet pravėręs akis, nesigailėjo.
Mergina buvo tokio grožio, kad galėjo prikelti ir mirusį.
- Kuo jūs vardu, - bandė susipažinti Babajus su mergina iš dušo, bet pasigirdo triukšmas ir jis prarado sąmonę.
Kada jis atgavo sąmonę jis išgirdo:
- Aš vardu Mamedova. Esu tavo žmona. Sudėjau tau auksinius dantis. Brangusis.
Tikrai, Babajaus burna buvo pilna dantų.
Jo nuotaika buvo pakili, nes pramerkęs akis jis galvojo atsidurti moterų duše, šalia merginos, kuri kažko klausė jo – mirštančio ir be dantų.
Jis prisiminė mergina iš dušo.
Babajus staiga prisiminė merginos klausimą:
„Ar tu gyvas? “
Babajus neturėjo kam pasigirti, kad jis gyvas.
Mamedova pakėlė ragelį:
- Kazlas 2? Ko skambini?  Jis gyvas. Treniruok koją, o tai tapsi bedarbis. Ką? Ką? Gyvas.
Babajus norėjo numirti, nes jam buvo gėda gyventi su Kazlas 2 drauge.
Kur tu, mergina iš dušo?
O tuo metu Kazlas 2 glostė merginos iš dušo plaukus ir viena ranka kalbėjosi telefonu.