Baobabas

Kiek kartų aš susilaikiau
Nuo žodžio jums nepasakyto
Ir neišskris iš lūpų,
Rankų laikoma žuvėdra.
O mano abejas – tai prakeiksmas
Ne jums, tik man.

Ligi mirties nešuosi namą,
Įaugusį viduj,
Įleidusį šaknis kaip baobabas,
Užgimęs tam – kad Princai
Rautų jo mažas šaknis.

Nepalietė jo tat kadais
Tebus jo šaknys su randais