Tylėsiu

Už lango lyja.
Na, ir  kas?
Nejau eilėraštį rašysiu lietui?
Su juo ir rytas.
Akys vaikščioja po jo valdas.
Reikėtų daug jam gero pasakyti
Ir užsimiršusiam nuklyst į savo pradžią,
Paėmus sunką ranką:
-  Tėve, vesk!
Jau nesakau, kad man ko maža.
Užtenka visko, net per daug.
Net ir savos dalios, kaip tėvo,
Net  laiko, kai tavęs  nėra...

Pabūsiu, tylai atidavęs dieną,
Su tavo saujoje vaiko ranka.