Deivukas-močiutės jauniausias anūkas,
Lyg vėjas pašėlęs, lyg vėjas padūkęs,
Nuo ryto po kiemą jis linksmas bėgioja,
Šuniukas Margiukas Deivuką sekioja.
-O kur mašinyte, kur mano meškiukas, -
Močiutės vis klausia mažasis anūkas,
-Močiute, drugelis ant žiedo nuskrido, -
Anūko akelės džiaugsmingai sužibo.
-Vaikeli, - močiutė liūdnai atsiduso, -
Rankelėm purvu ištepliojai sau ūsus,
Man kvapo pristigo tave pasivyti,
Minutei prisėski, gana tau lakstyti.
Deivukas nurimsta tik vakarą vėlų,
Per visą dienelę jisai išsišėlo,
Močiutė Stefutė lengviau atsidūsta,
Pavargęs anūkas lovelėj užsnūsta.
Ačiū mieliems komentatoriams.Noriu paiškinti Mikei, kad pažįstu šio eiliuko prototipą.Jis mane ir įkvėpė.Ir vardas Deivydas, bet mes vadinam Deivuku.JIs išties pašėlęs, bet labai mielas.Ir močiutė nepiktai dūsauja.Ji, kaip ir visos močiutės, dieviną savo anūką.Na, žinoma, aš šiek tiek hiperbolizavau, juk tai kūrinukas.Bet tik šiek tiek.
Hiperaktyvus tas anūkas. Jaučiamas eilėraštyje močiutės susierzinimas, praslenka beviltiškumo šešėlis, o tai iš principo kenkia tradiciniam močiutės įvaizdžiui.
O jei rimtai, tai dažna vaikų hiperaktyvumo priežastis - motinos per ilgas kalbėjimas mobiliuoju telefonu nėštumo metu.