Tai

Tik tiek man tereikia, kad būtų.
Ir šitiek, kad būtų gerai.
O tu vis šnabždi, jog nežūtų
Ant žemės parkritę kariai.

Kad keltųsi, rytas be kojų
Bent taip neišlips ne su ta.
Meldiesi, vis maldą kartoji,
O ji tau, tokia svetima.

Ir žiūri akių nepakėlęs
Į tuštumą Dievo glėby,
Esi vienas pats atpirkėjas,
Gal netgi geresnis už jį!

Gal netgi? ... Nereikia jau nieko
Tik šitiek, kad būtų gerai.
Tik šalto lietaus, tarsi sniego
Į kūną, į maldą, į tai ---