Degėsių krūvoj

Dienos krova – rupių minčių ir vilčių skruzdėlynas –
Spygliuotą jo veidą vis draskė ir metams dalino.

Užbrėžę degtuką per kaitrą į džiūvulį metė –
Ir degė, ir rūko per vargą sustumdyti metai.

Degėsių krūvoj atsisėdęs kaip jūroj kapstausi –
Kur plaukti ir kaip begyventi? – savęs vis dar klausiu.

Neliko iš ko beįpilti į lempą šviesumo,
Nes jūroj degėsių čia daug kas beviltiškai grumias.