Paveikslas ant sienos

Įsimagnetina kūno šiluma
        vakaro tylos šešėliai
suvilgo žydinčių miškų pirštais
  mūsų paveikslo akis
      kai žvelgiame nuo
ištuštėjusios sienos
  į pravertas spintos duris
į voratinkliais išmindytas lentynas
  viryklę
                    kuri savo auka
    gaivino dviejų likimų bendrystę
  kiek daug spalvų
kuriomis dar vedžiosiu
                        tavo plaštaką
kai ant dulkių drobės
                  kursime gyviesiems
    maldos kvapą.