Pons Manligas (Herr Mannelig)

Švedų liaudies daina*

Tągi ankstų rytą, pirm saulele skaista
Ir paukštelyčių gíesme pasdabinant dangui,
Kalningo žiemio trolė bajorui būt pačia
Melom kalbom įsteikti prisireñgė.

Pons Mañligai, pons Mañligai, jei imsi apžadų,
Tau su ákvata kraičio užduosiu.
Pakolei gyvas būsi, mylėsi tu mane,
Atsakyki, taip arba ne?

Atduosiu tau sraujausių dvylika žirgų,
Kur liuosi po laukus klonis ganos;
Jie balno nepažino užliñka nugarà
Anei žuslo negrumdė iš seno.

Atduosiu tau melnỹčių dvylika gailų,
Terpu Terno ir Tilio kur stovi;
Jų girnos raudono vario stipraus,
Jų ratai sidabro pakrovio.

Atduosiu kalaviją auro ašmenų,
Dvylikžiedė ūsà skamba balsiai;
Bus greitai apgalėti neprieteliai tavi
Kai kovoj tu jį iškelsi.

Ir marškinius balčiausius atduosiu, pons, aš tau,
Kur po saule patys švaisiausi;
Ne adata jie siūti, ne lino jie verpti,
Iš šilkų laumių jie austi.

Imčiau tavo kraitį su garba didžia,
Jeigu būtum krikščionių mergelė,
Šližio žalčio veislės pagonka implėka,
Velinai tave žiemyje peri!

Šalin pabėgo trolė, aisiai verkdama,
Apraumėdama sielvartą savo:
„Kad būt mane paėmęs už pačią pons šisai
Būt nuo burto baisaus išliuosavęs. “

Pons Manligai, pons Manligai, jei imsi apžadų,
Tau su akvata kraičio užduosiu.
Pakolei gyvas būsi, mylėsi tu mane,
Atsakyki, taip arba ne?


*Pagal LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo II sk. 5 str. 2.  folkloro kūriniai nėra laikomi autorių teisių objektais, t. y. jiems nėra taikoma teisių apsauga, dėl to laisvai leidžiamas išvestinių kūrinių (vertimų) kūrimas ir platinimas.

Vertimo metu buvo naudojamas K. Sirvydo Trijų kalbų žodyno (Dictionarum trium linguarum) trečiasis leidimas (“Mokslas“, 1979), tekstas turėtų leksikologiškai atitikti XVII a. pradžios protobendrinę lietuvių kalbą. Daugiau informacijos antrame komentare.