Pons Mañligai, pons Mañligai, jei imsi apžadų, Tau su ákvata kraičio užduosiu. Pakolei gyvas būsi, mylėsi tu mane, Atsakyki, taip arba ne?
Atduosiu tau sraujausių dvylika žirgų, Kur liuosi po laukus klonis ganos; Jie balno nepažino užliñka nugarà Anei žuslo negrumdė iš seno.
Atduosiu tau melnỹčių dvylika gailų, Terpu Terno ir Tilio kur stovi; Jų girnos raudono vario stipraus, Jų ratai sidabro pakrovio.
Atduosiu kalaviją auro ašmenų, Dvylikžiedė ūsà skamba balsiai; Bus greitai apgalėti neprieteliai tavi Kai kovoj tu jį iškelsi.
Ir marškinius balčiausius atduosiu, pons, aš tau, Kur po saule patys švaisiausi; Ne adata jie siūti, ne lino jie verpti, Iš šilkų laumių jie austi.
Imčiau tavo kraitį su garba didžia, Jeigu būtum krikščionių mergelė, Šližio žalčio veislės pagonka implėka, Velinai tave žiemyje peri!
Šalin pabėgo trolė, aisiai verkdama, Apraumėdama sielvartą savo: „Kad būt mane paėmęs už pačią pons šisai Būt nuo burto baisaus išliuosavęs. “
Pons Manligai, pons Manligai, jei imsi apžadų, Tau su akvata kraičio užduosiu. Pakolei gyvas būsi, mylėsi tu mane, Atsakyki, taip arba ne?
*Pagal LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo II sk. 5 str. 2. folkloro kūriniai nėra laikomi autorių teisių objektais, t. y. jiems nėra taikoma teisių apsauga, dėl to laisvai leidžiamas išvestinių kūrinių (vertimų) kūrimas ir platinimas.
Vertimo metu buvo naudojamas K. Sirvydo Trijų kalbų žodyno (Dictionarum trium linguarum) trečiasis leidimas (“Mokslas“, 1979), tekstas turėtų leksikologiškai atitikti XVII a. pradžios protobendrinę lietuvių kalbą. Daugiau informacijos antrame komentare.
Puikus sumanymas, ir rimtas darbas nuveiktas. Vertimo autorius pats daug pažino, ir skaitytojai apsilankom, kur šiaip gal nebūtume užklydę. Gražios, savitos švedų melodijos. Kartais atrodo, lyg vidury tarp lietuvių ir lenkų būtų įsiterpę, kitąsyk dar kitaip atrodo, bet įdomios. Tai už darbą šį 5+ .
Linksmintų nutikimas, kad komentarų diskusijoj žmogkomedijos intermedija apsireiškė, bet kas čia linksmo.
Pastebėjimai.
1. Abejotina, kad imtasi versti į XVII pradžios protobendrinę, kuri kaip kalba ir negyvavo: viens kits rašė, kiekvienas savaip, nebent lietuviai kunigai, studentai panašia į tų raštų kalba pasišnekėdavo, tarmę kraipydami... O liaudis dainavo tarmiškai, gal ir įtakojo giesmės, kantičkos. Iš svetimos į „protobendrinę“ – nebent istorikui prasmingas triūsas. Norintiems pažinti kaimynų meną svarbu emocija, to meno siela – per formos sklandumą, ir per trikdžius – jei jie originale jaučiami. Tad reiktų perteikti apysenę švedų senovę dabartiniam lietuvaičiui... ne juokai.
Nuspalvinti senove užtektų daug mažiau senų ar pasikeitusių žodžių – kad užtektų koloritui, bet neapsunkintų. Tiktų panaudoti tarmių ypatybes, nesutarminant, ir, žinoma, mūsų folkloro, kas galėtų tikti.
Mažvydiškas variantas, jei saikingai, gal padėtų išgauti spalvą. Bet perspektyvesni atrodo Donelaičio – Strazdo – Stanevičiaus – Baranausko variantai. Irgi tik spalvai, o ne viską ten kimšti.
2. Gaila, pakrovis, švaisus, implėka, raumėti – tik sunkina. Ūsa – gal neišvengiamas ir primintinas, sraujas – labai gražus, ir kiti – suprantami. „Užduosiu“ – priešdėlis nieko nepriduoda, tik sklandumo atima. Ir pan. Jau tiek nuveikus gal vertėtų dar formą dailinti, švedų melodijos ir lietuviško skambesio pasiklausant.
Reiktų daugiau kirčių pažymėti, kur vertėjui aišku, o skaitytojui tenka įsižiūrinėti: saulelè skaistà, melom – gal ne melagingom, o mēlõm? „prisireñgė , ákvata, žuslo“ – ar tikrai taip turi būti?
pirmiausia tai LOL, įdomiai čia apsiėmei:) ir tikiu kad nelengva. bet kažkaip man bent skaitant tai ir kirčiuojant visus tuos fancy kirčius rimas nekažką išsilaikė. plius, ir čia jau ne tau kritika o švedų liaudžiai: mano akim tik keturios eilutės iš pono yra per mažai atsakymo...
šiaip nevertinsiu nes
Visa esmė yra kad svetainės taisyklės neleidžia publikuoti kitų autorių kūrinių kaip savo ir viskas leistų įvardijus autorių jau publikuotum kaip ne savo kūrinį. Ir viskas.
Jūs nesutinkat, o va įstatymas sutinka. Įvairios organizacijos, pradedant Kultūros ministerija ir baigiant LATGA, sutinka su įstatymu, o ne su jumis.
ATGTĮ, VI skyrius, 73 straipsnis.
Autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi šie veiksmai:
1) kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudojimas (įskaitant išleidimą, atgaminimą, viešą rodymą, viešą atlikimą, transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą) ir platinimas be šių teisių subjekto licencijos (nesudarius sutarties arba pažeidžiant jos sąlygas);
Šio straipsnio nepaisymas užtraukia adnimistracinę arba baudžiamąją (priklausomai nuo pažeidimo sunkumo) atsakomybę pagal tolesnius straipsnius, CK arba BK nepriklausomai nuo to, kokios buvo svetainės, kurioje platinote kūrinį, taisyklės. Rašykas yra Lietuvoje, ažeidimas buvo įvykdytas Lietuvoje, dėl to ir teis jus pagal Lietuvos įstatymus. Gaila, kad kartu bus teisiamas publikuoto kūrinio laiku nepašalinęs administratorius, kitaip netgi skatinčiau jus kuo dažniau čia talpinti svetimų autorių tekstus.
Gal kitą kartą jūs tiesiog pasakykit, kokį straipsnį man pacituoti, užuot žudavinėjęs visą klausimą?
Nesutinku gerb Valkai jei svetainės taisyklės leis įvardijus autoriaus kūrinį publikuoti svetainėje kaip tau mėgstamą kūrinį arba kūrybą, prie ko čia įstatymai.
Įstatymai tik draudžia juos savintis. Visa bėda reikia pakeisti taisykles, kurios leistų svetainėje oficialiai publikuoti kitų autorių kūrinius, griežtai nurodant autorių.n Ir viskas bus gerai.
Kaip teisingai pastebėjo V.Putinas, pats internetas yra vienas iš tokių amerikonizmų, tad tam tikra, perdėtai nuoseklia prasme nebūtų net kuo jų nemėgti.
Nepatinka man tokie amerikonizmai, kai taisyklės pritaikomos pagal precedentus. Na bet nieko nepadarysi. Reikės viską išsiaiškint garbingos dvikovos pagalba per artimiausią susirinkimą slaptoje administratorių irštvoje, iškart po nekalto vartotojo aukojimo.
Ne, Kadagy, įvardijus autorių galima nedraudžiamai publikuoti tik autoriaus teisėmis neapsaugotą kūrinį. Ir tai, berods, būna įvairių nereikšmingų išlygų. Priešingu atveju išeis piratavimas, už kurį teoriškai turėtų būt baudžiama (deja, dažnai tik teoriškai, nes internetas yra internetas ir visų piratų nesugaudysi. Tačiau tam ir egzistuoja administracija).
Prieš užduodamas kitą klausimą būkit gerutis, eikit ir susiraskit po perkūnais kas apie tai parašyta tam suknistam įstatyme, kurį jums, velniai rautų, dar vakar numečiau.
Kaip bebūtų, tai, nuo ko prasidėjo ši nedidelė diskusija, virto taisykle – žr. 4.2 punktą (tad nėra jokio pagrindo ką nors trinti, net jei ir bus daugiau nepatenkintų).
Tai aš kažko tada nesuprantu, pagal jus vertimą galima publikuoti oficialiai kaip savo kūrinį. O savo lietuvių liaudies ne ir prie ko čia įstatymai, yra svetainės taisyklės. Įstatymai nedraudžia įvardijus autoriaus publikuoti jo kūrinį. Tik negali savintis ar plagijuoti kiek suprantu.
Taip, Rolandai. Jei autorius duoda teisę publikuoti, yra sudaromas susitarimas (galimai ir žodinis) pagal visus reikalavimus, ir svarbiausiai - nepažeidžiamos neturtinės originalo autoriaus teisės, vertimą galima publikuoti. Gali kilti klausimas, ar rašykas tai toleruos (kadangi toks atvejis dar labiau ištempia minėtą taisyklių punktą), tačiau abejoju ar kas nors labai prieštaraus, jeigu čia publikuosi vertimą, įrodęs, jog yra gautas autoriaus leidimas.
Kadagy, yra didelis skirtumas tarp to, ką liaudies (folkloro, tautosakos) kūriniu laiko įstatymas, ir ką juo laikote jūs. Jei norite įstatymą apkaltinti diskriminacija, tam, kaip LR pilietis, turite visas galimybes.
Tai gerb. Valkai turbūt gali būti ne tik vertimai, bet ir Lietuvos autorių tokių kaip Maironis Lietuva brangi, Mano Gimtinė taip pat tapę lietuvių liaudies dainomis. Tai ko lietuvių liaudies dainos blogesnės už švedų ir kitų tautų liaudies dainas. Ko jų negalima čia publikuoti, tik vertimus, tikrai nesuprantu ir įžvelgiu diskriminaciją.
Pirma - yra kūriniai, apsaugoti autorinių teisių, o yra - neapsaugoti. Detalus paaiškinimas, kurie priskiriami prie pirmųjų o kurie - prie antrųjų, yra dokumente, į kurį jums, Kadagy, pateikiau nuorodą.
Antra - kūrinio vertimas nėra laikomas tuo pačiu kūriniu, tai - išvestinis kūrinys. Tačiau teisės į išvestinį kūrinį išlieka tos pačios.
Trečia - yra milžiniškas skirtumas tarp kūrinio publikavimo nurodžius originalo šaltinį ir nenurodžius nieko (t.y. faktiškai prisiėmus kūrinio autorystę).
Kadangi susidarė toks precedentas, manau, ateityje problemų dėl to jau nebekils ir jei jūs, Kadagy, svetainėje publikuosite savo išverstus kokios nors tautos liaudies kūrinius, tai bus tik visokeriopai skatintina. Tačiau jei paaiškės, kad bent vienas kūrinys vis dėl to yra apsaugotas autorių teisių, ir jūs jį publikavote neteisėtai (neužsitikrinęs autoriaus leidimo publikuoti ar pan.), mes turėsime visas priežastis užsiundyti ant jūsų kokią nors asociaciją. Taip pat ir jei tą kūrinį publikuosite kaip savo originalų darbą (nenurodęs šaltinio), arba neišpildęs kokio nors kito įstatymų numatyto reikalavimo.
Ir svetainės privatumas neturi su tuo visiškai nieko bendro. Šiuo atveju, Omnia, tavo argumentas daro daugiau žalos, nei naudos.
Visiškai kitas dalykas yra tai, kad svetainės taisyklės išties draudžia bet kokių (išskyrus savo) kūrinių vertimų talpinimą. Šis apribojimas buvo sukurtas būtent tam, kad vartotojai nepažeidinėtų autorių teisių (ką jie iki tol dažnokai darė), ir rašant atitinkamą taisyklių punktą nebuvo pagalvota, jog yra galimybė publikuoti vertimus nepažeidžiant įstatymų.
Taigi, viskas priklauso nuo to, kaip traktuosime taisykles - ar žiūrėsime į jas kaip į nesulaužomą transcendencinę tiesą, prieš kurią turi kapituliuoti logika, sveikas protas ir bet kokie priežastiniai ryšiai; ar taikysime jas kaip rinkinį priemonių, skirtų sureguliuoti ir palengvinti svetainės veiklą. Nesakau, kad kuris nors būdas yra blogesnis už kitą, dėl to ir susitariau su keletu administratorių, kad kilus logiškai argumentuotam pasipriešinimui kūrinį ištrinsiu.
Kol kas pasipriešino vien Brū, kuris pliurpia tiek daug, kad nė pats turbūt nesupranta, kada ką nors sako rimtai, o kada - ne. Tuo tarpu bent 5 vartotojai pareiškė pageidavimą, kad tekstas liktų svetainėje.
Sveiki gerb omnia jeigu tai privati svetainė tai ar jums neatrodo kad reikėtų įvardinti konkrečiai kurie vartotojai turi išskirtines teises? Ir jiems galima pažeidinėti svetainės taisykles. Jei čia galima visiems publikuoti tik savo kūrybą, ne savo tik dienoraštyje įvardijus autorių ir tai girdėjau neprivaloma.
O čia akivaizdus pažeidimas ir jums būnant administratoriumi nereikėtų manau kalbėti kitaip. O gal jūs vienas kitą dangstote. Tai gal aš galiu publikuoti Suomių liaudies,
Danų liaudies, Prancūzų, vokiečių, latvių ir lietuvių kai kurių autorių eilėraščius jau tapusius liaudies dainomis. Ir prisidengti kad jums mano tekstai nepatinka nereikėtų, nematuokite viską pagal save. Jums nepatinka, kitam gal patinka?