Užaugau

Keturlapį dobilą
lyg stebuklą  
prisimenu
vasara buvo
basos kojos
ir pieva gaivi
karščio virpulius
vėjas kedeno
laižė saulė
strazdanotą veiduką
saujoj laimę laikiau
taip  tikėjau...

dužo veidrodžiai

šėlo žiema
laukuose
namuose
širdyse
pūgos staugė
pavasario laukiau
ir augau
nors neauga
žolė po sniegu
aš labai paprastai
be stebuklų
be laimės ir juoko
išlikau

prisiminimai išgydė

keturlapį dobilą
sapnuoju
šypsausi
miego delne
vaikystė...