Tiesiog

Pro žaliuojančių žilvičių freską
Tatuiruotą lietaus ornamentais
Regiu besikalantį pro debesį saulės šypsnį.
Nors dar šykštoką, bet kaitresnį nei užvakar
Nei prieš gerą mėnesį...
Sliuogia jis verandos sienomis, kiek ilgėliau
Užsilaiko užuolaidų klostėse (gal jaukuma sužavėjo?)
O gal tiesiog aptingo kopti toliau?
Nesvarbu. Kaip nesvarbu ir tai, ką Tu man pasakysi šiandien
Rytoj, poryt, po gero, pelėsiai apėjusio dešimtmečio...
Nebesvarbu. Gyvenimas įgavo kitą pagreitį. Be Tavęs.
Be buvimo Tavo akių rainelėse, be kvėpavimo Tavo
Plaučiais, ėjimo Tavo žingsniais, tvinksėjimo Tavo pulsu...
Tiesiog pro žaliuojančių žilvičių freską
Matau  rytdieną, o joje išdidžiai iškėlusią galvą
Einančią savą vienatvę
Einančią į dar vieną gegužį....