viskas logiška ir viskas puiku; žinai, liaudiškai tariant Jėzus "šūdo nemalė"; Bet kad Jėzui gimus buvo vaikai išžudyti, tai taip. Įsivaizduok, jeigu tu gimtum - ir tavo kvartale, arba tavo mieste, išžudytų vaikučius, iki 2 metų laiko visus berniukus (jei tu berniukas) - o tave pastvertų ir išsaugotų; parėjo kiek metų, kai į Sibirą vežė, o nuoskaudos ir šiandien, bet tai dar kažkokia logika, o čia, kodėl žudo nekaltus kūdikėlius? kodėl, laužo rankas į dangų tėvai ir motinos, broliai ir sesės, artimieji netekę artimų, tų mylimų vaikų - Kodėl?.. o jiems atsakymas "dievo siųsto ieškom, kur jis?..
dabar greitai įsivaizduok, nu pajausk, įsigyvenk - įsivaizduok - kitaip nesuprasi.
tu gimei, ir išžudė. praeina 30 - metų ne tiek daug, į Sibirą seniau vežė, ir ten mažesnė nuoskauda, o čia?.. žmonėse ta nuoskauda; ir grįžti tu, porini apie meilę, gerai porini, dievo siųstas - bet juk jiems skauda, kad jie tuos vaikus mylėjo... jie tavęs nekęstų, jie tave nukryžiuotų, ir saulėje norint atsigerti, mirštant iškankintam kūnui, sukepusiomis lūpomis saulei kaitinant, tau suvilgytų lūpas skuduru išmirkytu tulžyje ir pamautu ant pagalio, kai tu siurbtelėtum norėdamas atsigert vandens.
Ar pyktum ant jų, ar nekęstum, ar suprastum juos tada. IR kaip jaustumeisi, ar tu kaltas, kad gimei, ir Erodui pasimaišė. ( matai, Erodas karalius kuris valdė šalį, turėjo įpėdinį, kuris valdys, savo sūnų, o čia atėjo išminčiai – astrologai, ir aiškina, kad jau gimė žydų karalius, pranašas, jau... tai Erodas persigando, sako kur jis? O jam nepasako kur?.. tai Erodas galvoja išžudys, ir nebus karaliaus, maža kokia ten žvaigždė pasirodė, ir ką jos lemia?.. ir davė įsakymą, ir žudė, bet Kristų išgelbėjo. Matai, juk Marija neturtinga buvo, jei tvarte gimdė, kur gyvuliai gyvena – neturtinga, jai nereikėjo namo į ryšulį susirišti ir neštis, ji laisvai galėjo bėgti, į kitą tvartą, už jūrų marių – ania?.. ir pabėgo.) Bet juk kristus dėl viso to nekaltas, dėl žmonių ir karalių marazmų ryšium su turtais, ir valdžia. Kada jis grįžo, į Nazaretą, tada valdė jau Erodo sūnus. Liaudis buvo pikta ant Kristaus, jis juk norėjo tą pyktį liaudyje pasotinti, sušvelninti, jiems protą apšviesti – na, nekaltas gi jis, kad gimė...
tai štai, dabar pagalvok kokius sparnus tu kalbi skleisti, ir ar Kristaus gyvenimas tau trukdo juos skleisti? jis tai turėjo sparnus, jei galėjo tokioje padėtyje, jau nuo savo gimimo, atsiradęs joje, ir kiek kraujo vaikų išlieta, ar jis kaltas?.. bet taip yra - tokia realybė, ir jis išgyveno doru, iš kur tiek jėgos jame?.. iš kur tie sparnai?..
tai kai labai sunku būna, ir greičiau gali palūžti nei atsitiesti, tada gali pagalvoti, kad toli gražu -lengva, ir nepalūžti įmanoma, Jėzus buvo žmogus... jei jam įmanoma - įmanoma ir tau – tu irgi žmogus...
bet nebūtina rinktis Kristų; tik klysti, jei manai, kad tik per kristų gali pasiekti rojų, tik per save gali, tačiau jei savyje pasieksi rojų, kristų suprasi, tai faktas.
tekstas panašus į pakalnėn paleistą siūlų kamuolį. Vyniojasi... vyniojasi... tačiau ar galvota, kas, iš kur ir kam vyniojama?
Nežinau, bet manau, kad reikia to "iš kur ir kam". net jei apsimestume, kad jo nėra, tai būtų autoriaus ir skaitytojo sutartinis apsimetimas.
pasaulis = po saule. iš čia kyla ištiktukas, kad nėra konkretumo, nors mes esam įpratę kalbėti apie mūsų planetą. mes čia galim smulkintis iki begalybės, esmė tame, kad tekstas nekalba, o dar ir klaidų nepamiršo. 1