***

Tyška nuojautom priešpiečio lietūs
Į akis, į ausis - sklidinai
Kol užverda saujoj gniaužiamas ledas,
Baigia snigti pūgos sūkuriais pelenai.

Vakarykštė diena- baltas lapas-
tarp juodraščių likęs tylėt,
Senas varnas, supynėn nutūpęs, jas sujudina.
Vėjyje ima pleškėt
Juodos anglys – vyzdžiai karšti po vokais, abejingai sudėtais-
Švelnios sielos: jos popietę samanom vaikšto,
O ryte žalio butelio šukėmis žaidžia, tartum vaikai.

Ir vanilę bei rūgštį su sniegu sumaišę,
lipdo šviežią pasaulį. Naujai.