Šiąnakt šalo. Nušlifuoto sniego keliukais važiavom į senus didelius namus. Ten - mano senelis, ir dar keli iš tos senos parudusios nuotraukos. Ant suolelio. Vėlių suolelio. Bet vidurnakčio žaibas nutraukė sapną. Liko tik gerumas iš romaus senelio veido. Ir dar daug pašvaisčių nuo žaibo pietvakarių danguje. Ar sugrįšiu dar kada į tą patį sapną. Pas senelį, kurio maldomis gyvenu