rašyk.lt: Kūriniai / ALTER / Pasimatymas

Atėjome! Tiktai
į pasimatymą su šia žeme
su saule, dangumi
ir su gyvenimu.
Kilnumo aukoje
mažųjų juoką lietėm.
Susižinojome
koks skonis ašarų kartus,
kodėl svaigina -
gėlių kvapai,
o įkarštį vanduo aušina...
Pasimatysime - ir vėl namo!

Užsiliepsnojusi ugnis
aistrų nevaldomų, galingų
padės grūdus paverst į duoną
kad sotinti pasaulį;
juk radome
švarius namus, padengtą stalą,
suartą lauką
ir grožį gėlei reikalingą -,, Tu gi kartojiesi gražuole,
nes į visas gėles juk panaši!,, Tai kad savaime pats
tas mano grožis
gyventi tampa dingstimi“,, O Nemune!
Ar tu laimingas,
kad bėgi nuolatos
vis ta pačia vaga? „,, Aš nesistengiu būti
kam nors reikalingas -
stengiuosi kaip galybė
sūkuriais tekėti
ir būt upe - su pabaiga“

Paklausėm lapo
paliekančio didingą medį,
ir plauko
krentančio mums nuo galvos -,, Kur karaliauja meilė?.. „,, Saulėlydis jos sostas!
Ir kuo labiau padrikę debesys
tai tuo daugiau spalvų -
jose užgimsta net sapnai
ir buriančios poetų eilės.
Bet tai- tiktai vanduo,
tiktai gaivintojas laukų,
kaip ir visi
visi ateinantys. „

Blogas komentaras Rodyti?

2014-04-04 17:57

tictac_it

Jo , tas pakilumas visai neįprastas šiuolaikinei kūrybai ... anachronizmu dvelkia, net kiek atstumia, sakyčiau, bet gal ir nėra didelė blogybė, čia kaip pažiūrėsi :) 3

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-04-04 17:27

Erla

Pavadinimas atitinka tekstą. Kūrinio idėja patiko, bet išpildant užsižaista su smulkmenomis.3

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-04-04 16:17

gunta

Žinai kada pasimatymas, kada sutikęs pažinai - pažinote... ( tai reiškia prisimint bent tą gyvenimą - kuriame matėtės...) sėdėdamas neprisiminsi - gyvenimas, tai laikas bent priartėt į būseną (o tai jau darbas kruopštus gyvenimo būdas - praktika, DISCIPLINA) va gyvenimas, galimybė priartėt dvasiai į tą kokybę, kurioje prisimeni sutikęs jau matytą...
taip nėra - pasimatymas. Myli žmogų, gal kelis žmones, ir žinai, kad jei nematytumei jų - taip pasiilgtumei, o jeigu sekančiame gyvenime susitiktumei - ar atpažintum juos?.. ir nori nepamiršt, ar ne? – nu, jeigu myli, ką nors, turi suprasti. Nesinori numirus pamiršt jų, bet ar stiprus bus sąmoningais – nubudęs, bent nepamiršti tų, kuriuos myli, esančius savyje?.. štai, tik miegi, ir jau savęs nepameni – kad miegi, taip?..

čia pas tave iškilmingai patosiškai, bet nėra taip va paprastai, kaip vėliavas demonstracijoje nešt, ir šaukt "Lietuva būk laisva"... arba "pasimatyt" neprisiminęs nepasimatai gi - pasimatymas, kai atpažinai. (ne ne - ne kai susigalvojai - kad atpažinai, o tikrai atpažinai.)
nu va, patosas pas Jus.

Žiūrėk (Citata:)
Užsiliepsnojusi ugnis
aistrų nevaldomų, galingų
padės grūdus paverst į duoną
kad sotinti pasaulį;
juk radome
švarius namus, padengtą stalą,
suartą lauką
ir grožį gėlei reikalingą -- citatos pabaiga;

gerai, pirmiausia klaida - nuimk daugiskaitą, ir jau sumažinsi patoso, tai yra, ne "juk radom" o Juk radau"

ar manai, kad visi gimė į tavo piešiamas aplinkybes?.. Kitas ir motinos nerado - arba rado dvi mamas, arba du tėčius - gimė į tokias aplinkybes, kaip va dabar nauji judėjimai prasideda, negeri tokie, jie šaukia, kad tai jų laisvė, ir jie tokie patys žmonės - ir iš tikrųjų, jie tokie patys žmonės, tačiau vaikų laisvė gimti pas vyrą ir moterį - paminta, o gamta teikia tokią, ne pas du vyrus ir dvi moteris... Taip?.. nagi, negimsta gi vaikai pas du tos pačios lyties asmenis. Jie gali tuoktis, gali auginti ir vaikus, pavyzdžiui brolio šeima, arba sesers šeima visa žuvo, liko vaikas vienas iš tos šeimos, ir jis nuėjo pas globėją, sesę, arba brolį, kuris ne tradicinės seks, pakraipos, tačiau – tai jau statusas kitas, jis gyvena ne pas dvi mamas, ar tėčius, o pas savo giminaitį – taip galima; jie tokie patys žmonės, tarp jų yra ir geresnių už visus, ir prastesnių, bet statusas – jis ne pas du tėčius, taip gamta netvėrė, o jis juk gimė...
tai-gi, o kitas, žiūrėk gimė, ir į vaikų namus, (atėjo ir prie langelio jį paliko), o kitas, kitas į namus, kur nėra nei stalo padengto, ir duonos ne visada yra, visaip būna, tai va ta DAUGISKAITA, „JUK RADOME“, visiems primetama - netiesa, automatiškai patosas.

Gėlei grožis – grožis žmogui, o gėlei – gėlė nevertina – žmogus vertina (gražus negražus) gėlė nesuvokia savęs, ji net nežino – kokia ji graži.
Tą eilutę irgi kažkaip skaitai – ir netiki, nejauti, jauti dirbtinį gerumą, bet ne tikrą, nu patosas toks – netikra.

Tai tiek bendrais bruožais, yra tekste patoso.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-04-04 15:01

Juozas Staputis

Pakiliai ir tvirtai!

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas