Ar daug žmogui reikia, kad jaustųs laimingas?
Kad veidą papuoštų žavi šypsena.
Kas rytą ankstyvą nubudus džiaugsmingai,
Pasaulį nupieštų kitokia spalva.
Ar daug žmogui reikia, tikėjimo, ryžto?
Kad drąsiai jis žengtų svajonių keliu.
Svarbiausias dalykas - sau garsiai ištarti,
Kad kas benutiktų - savim aš tikiu.
Svarbiausia - gyventi, svajot ir mylėti,
Ir džiaugtis pasauliu, kuriam gyveni.
Kasdieną žiūrėti ir eit tik į priekį,
Svarbiausia - ko reikia - tikėt savimi.
Sueiliuoti ir surimuoti - dar ne grožio išraiška. Pakartotas pamokslas, ar nuomonė girdėta - nebeįtikinanti. Nuo šio eiliuko , norisi nusisukti, kaip nuo burbančios uošvienės.
žavi gali būti poezija, mergina, arba vaikinas - o filosofija?.. (ar galima rasti filosofiją?.. na gi, tačiau filosofinis matymas - jau dvasinė veikla;
tačiau, kad žmogui reikia dar ir dvasinės veiklos - tai faktas, o ne filosofija. tai tikrovė. (būtent todėl ta gyvybės forma dar ja ir užsiima - dvasine veikla (kūryba) tai tas bruožas, kuris išskiria žmogaus gyvybės formą iš visų kitų, žmogų daro žmogumi - dvasinė veikla, tai faktas.) gal paieškoti siūlo Daineko ne žavesnės filosofijos, o išraiškos plėtojant mintį?.. hi hi...
svarbiausia suprasti, (t.Y. svarbiausiai išsiaiškinti) kas yra svarbiausia;
O žmogui reikia tiek - kiek reikia Žmogui,
(žmogui reikia dar ir dvasinės veiklos) nes jis žmogus, o jei būtų paukštis - to nereiktų, o jei būtų tigras - to nereiktų, užtektų tiek kiek reikia paukščiui - jiems nereikia dvasinės veiklos...