Paveldėti namai

Nebelski į šitas duris
per vėlu jau
namas tuščias
apleistas.

Mirė sraigė
žiemos tyloje
vieniša
sapną žalią sapnavo
nebepabudo.

Taip norėtų numirti
kiekvienas turbūt
namuose, sapnuose
savo mažo pasaulio delne
be kančios.

Jau nebelskit į šitas duris
man paliko
ji savo namus
bet dar nežinau
kaip gyvensiu juose.

Ar sutilpsiu visa
mano liūdesio daug
jo  kojos ir rankos
per ilgos
vien tik pirštai
verti po mirties tyrinėti.

Mano  mintys užauga
išsiplečia kartais
ir vyzdžiai
baimės pilni
kaip gi  gyventi
šitam name?

Ar galėsi ateit į svečius
aplankyti trumpai
pažiūrėti
ar dar nemiegu
aš numirti kaip sraigė
vienatvėj bijau
tik nebelski
jei suprasi, kad jau per vėlu.