Iš pradžių

Stoviniuoja medžiai,
o žmonės, žvėrys
pernykščius lapus mina.
Žvaigždžių aureolės
virš namų, miškų žydi.
Paskutinįjį sniegą
reikės aprašyti –
laiškų, skilandžių
pilni lagaminai...

Šmirinėja lapai
su kūdikiais,
su širdgėla it pelės.
Vaikai laukia,
laiškų, skilandžių.
Palei mokyklą
žvangteli varpelis -
vaikų aitvarai
debesyse
su saulė
viršum namų,
miškų landžioja.

Balti keliai,
o virš galvos
paskutinės gėlės
vysta ir iš pradžių
praveria akis
šuliniai, šaltiniai -
šaltiniai gilūs
pavasarinė migla
visą miestą suvysto
o mėnulis
virš svirčių plazda
ir dyla..

Arkliai klampoja,
trypia sniegą,
surūdijusį lapų varį.
Pavargęs dangus
paskutinįjį sniegą
paleido. Grįžta
pavasarinės vėtros
lyg būtų ledo kalnus
ištirpdę, debesis
lyg vaikus į laukus,
miškus išsivarę.

Lapų auksas
Iš pradžių
po kojom veliasi
žvilga lyg žalčiai
balti bėgiai,
o žmonės
pilni šilumos,
geros valios –
sunku iš pradžių
naujus darbus
pradėti ir apgaubti
vėsios, pavasarinės vėsos
iš laukų, miškų
pabėga.