Dar žiema

Šitaip šąla. Galvoj susipynė
senos mintys ir dabartis.
Kilpą užmetė
rudenio gijos,
spaudžia, spaudžia
šaltoj nevilty.
Tartum stoviu
ant krašto bedugnės.
„Stop“ kelionėms!
Visai svetimi
vėjai stūgauja.
Girdis dejonės.
Ir į dangų keliai užsnigti.
Tik iš ten, iš aukštai,
vien miražai
saulės bundančios iš apsupties.
Kvepia nuodėmės,
rytmetis rąžos.
Jokios maldos
dabar nepadės.
Rauna plaukus
ir barsto
paraudusiom
uogom putino iš nevilties.
Ir šermukšnių sušalęs rožinis...
melskis, melskis...
gal kas pagailės...