Mergaitė, kasdien apsirengianti
Kiek didoku ir padribusiu moters kūnu,
Vaikštinėja vedina miestu.
Nebijok, kužda ji
Laikydama miesto delną
Ir droviai glostydama jo galvą
Viskas kaip ir vakar
Tie patys šešėliai
Prasilenkiantys tavyje
Rytiniai viešojo transporto maršrutai
Pridaigstantys pernakt atitrūkusią pasaulio matricą
Nebijok
Pasistiebusi ant pirštų galiukų
Ji kužda miestui į ausį
Tai mano laikas
Slėptis sau už nugaros
Ir bijoti savo šešėlio
Nes neįmanoma suprasti jo žingsnių
Nei prisiglausti
Nei glėbyje surakinti
Viskas kaip ir
Kasdien vakar ryt užpernai amžinai niekada
Nes šešėlis bijo pakelti galvą
Ir pažvelgti man į akis