Kai orkestras grodavo
į kalną kopiant
paskui kryžių
ir vystančias gėles
man būdavo gražu
ir tos skarelės juodos
ant žilų plaukų
alkūnėm nusitrynusiom
pilki švarkai
palinkusių galvų eilė
ir čia pat kartu
išdykėliai vaikai
batukais purvinais
visi paskui orkestrą
paskui iškilmingą muziką
į kalną palengva
pasikalbėdami apie ligas
lietaus patvindytus daržus
ir apie tai, kad susitinka nedažnai
tik kai lydėti reikia
paskui kryžių
man būdavo ir liūdna ir gražu...