Rašyk
Eilės (79044)
Fantastika (2328)
Esė (1595)
Proza (11062)
Vaikams (2730)
Slam (86)
English (1204)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Visa savaitė, visa savaitė, visas gyvenimas, galima sakyti, nuėjo šuniui ant uodegos. Arba velniop. Štai stoviu dabar pasiekęs savo tikslą, prie ventiliacinės angos, link kurios sukoriau tokį ilgą kelią, net nežinau, kiek tai bus milimetrų, gal net kokie trys metrai, tik pagalvok – kokie skaičiai, koks atstumas, ir aš jį įveikiau vis dėlto, bet kas iš to? kas iš to, aš klausiu. Visas gyvenimas suvartotas bereikalingam tikslui. Kai kiti vedė, gimdė ir augino vaikus, kūrė savo namus, aš nesidairydamas sekundė po sekundės, valanda po valandos kopiau nelygia dailylentėm iškalta siena, su visokiausiais grioveliais, įdubimais ir iškilimais, kopiau, tik akimirkai pritūpdamas snustelti, kažką paskubomis sukramtyti, kopiau link įsivaizduojamo stebuklo, kurį nusižiūrėjau iš vonios kambario apatinės dalies, kai gimęs pakėliau akis viršun ir išvydau baugią juodą kiaurymę ir žūtbūt užsigeidžiau ją pasiekti. Man sakė: neik, bet aš neklausiau, net nespėjau visko išmokti ir sužinoti iš tėvų apie save ir mane supantį pasaulį, sakiau sau, kad kelyje viską pažinsiu ir sužinosiu. Tačiau žinių įgijau nedaug, nepasakyčiau net kaip esu vadinamas, kažkoks lotyniškas žodis, tik tai, kad žmonės, kvailiai, mus naikina, pravardžiuoja parazitais, kad turiu šešias kojas, kaip ir daugelis mano gentainių, kad gyvenimas tetrunka dešimt dienų, ilgiausiai, ir, reiškiasi, aš savo didžiąją dalį arba visą jau prašvaisčiau vėjais, taip nieko ir nenuveikęs.
O more, o tempore. Dabar jau net nebespėsiu sužinoti, ką šie žodžiai reiškia. Stoviu suplukęs prie ventialicinės angos krašto, matau prieš mane tvyrančią bedugnę, jaučiu dvelkiantį vėją, už mano nugaros gyvenimas, kuris galėjo būti kitoks, bet į jį, žinau, nebegrįšiu, išdidumas neleis, o ir laiko per mažai ką nors pakeisti, apmaudas veržia krūtinę, protas atsisako ieškoti protingų sprendimų, todėl bejegiškai atsitūpiu ant plastmasinės detalės briaunos, labiau į šešėlį, kad iš apačios likčiau nematomas, ir lieku laukti pabaigos, nesiryždamas visa tai nutraukti vienu žingsneliu į prarają. Į amžinybę. Velniop.
2014-03-01 00:23
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-04-01 10:48
Passchendaele
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-23 20:54
Kailas Spenseris
Labai kafkiška ir labai nekafkiška vienu metu. Suprasti: Kafkos bazė, ir Kafkai spjūvis veidan už bazės renovaciją, po to, žinoma, nuvalant jam veidą su švaria, balta servetėle, nes, visgi, tai Kafka.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-07 20:32
šakalys
Džonatono Livingstono Žuvėdros analogas galėtų būti, tik neišbaigtas kiek pasirodė. Tiek vargo, kol užlipo, o pabaigoje tik "velniop"
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-02 18:41
Upė Piliakalnytė
Kas čia? Tarakono vargai? Įdomu buvo skaityti.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-01 12:46
Šioks Toks
Na kam taip pesimistiškai?
Netgi sveikinu pasiekus dugną. Va dabar jau galima ir atsispirti. O jeigu dar tuo ventiliacijos tuneliu, tai ir šviesą galima išvysti.:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-01 08:31
ble
ble
nežmoniškai paikas keliauninkas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-01 01:03
kairiarankis
Žadina jūsų mintys.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą