Keistojo Pono P. nuotykiai. Ponas P. žvejoja

Pono nuotaika gera –
Šiandien juk laisva diena!
Kas medžioti, kas – rinkt grybų,
O jis – ruošiasi žvejybon.

Dar labai anksti, tamsu –
Prikasa kieme sliekų.
Juos sukimšęs į skardinę,
Čiumpa meškerę medinę,

Termosą su Cappuccino,
Ir – prie upės! Kelią žino.
Ten jau, mato, Ponas S.
Mirko meškeres kelias.
      
Ana ten, kitam krante,
Žuvį traukia Ponas E.
Kai kabliukas tuščias lieka,
Užkabina kitą slieką.

Prastovėję visą rytą
Parneša žuvelę, kitą...
Stebi Ponas P. abu,
Mąsto: „Baisiai nuobodu.

Dėl kilbukų, dėl kelių,
Kam išvis eit iš namų?
O kad taip, ilgai negaištant,
Prižvejojus pilną maišą! “

Sau per kaktą pliaukšt ranka –
Išbandys tuojau kažką...
Tuoj kiekvienas pamatys,
Koks jisai puikus žvejys!

Susiranda greit pieštuką,
Kažką rašo, raito, suka...
Ant kabliuko užkabina
Ir į upę panardina.
      
Parašyta: „Plaukit čia –
Laukia pusryčiai krante.
Aš sliekais jus vaišinu.
Jų čia – šešiasdešimt du. “

Ir, dar kartą suskaičiavęs,
Sliekus išpila ant žemės.
Ponas P. dabar palauks,
Kol laimikis pats atplauks!

Pasistatęs kibiriuką,
Išdidžiai sau ūsą suka.
Karpiai sugužės, lydekos –
O, sakys visi, tau sekas!

Dar galvoja, kur padės
Šitiek daug šviežios žuvies?
Keletą iškeps pietums,
Dalį – turguje prastums.

Aišku, pavaišins kaimyną –
Jo žmona skaniai gamina.
O kas liks, bala nematė, -
Atiteks tetulės katei!

Po žvejybos, vakare,
Kvepia ne žuvim - kava.
Ponas rimtas, susimąstęs:
Žuvys upėje beraštės!

Kaipgi jos išlips į krantą,
Jeigu rašto nesupranta?
Jis gurkšnoja Cappuccino,
Ką daryti reikia - žino!

Apsisprendė - nuo rytojaus,
Prie pat kranto atsistojęs,
Mokys žuveles raidžių –
Ir didžiųjų, ir mažų.

Jos kas rytą atsikėlę,
Tol kartosis abėcėlę,  
Kol skaityti taip mokės,
Kad net varlės pavydės!

O jei mokyt negalėtų,
Sutrukdytų kokios bėdos,
Rainas katinas tetos
Jį tą dieną pavaduos!