Rašyk
Eilės (72033)
Fantastika (2158)
Esė (1685)
Proza (10318)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







***

– Tėti, tėti, žiūrėk, kaip gražiai žydi kaminai.
– Čia ne žiedai, dukra, čia tai, kas nereikalinga. Atliekos.
– Žiedai, tikri debesėlių pumpurėliai, – timpteliu lūpą.
– Tik dūmai. Norėčiau ir aš mokėti taip išsivaduoti, išsivalyti, nusimesti sopulius...

***

– Kiekviena mergaitė privalo išmokti siūti.
– Kad galėtų pasisiųti suknytę?
– Ne, dukrele, kad gražiai žaizdas sulopytų, randų nepasiliktų.

***

Žiūriu į praviras duris ir galvoju: “kaži, ar čia kažkas išėjo, ar kaip tik priešingai – ketina įeiti? ”
Silpnas oro virpėjimas prasiskverbia pro plyšį į juodai baltų fotografijų sielą.

– Gal tu lauki ne draugo, o priešo? – šūkteliu į tuštumą, – O aš norėčiau, kad tiesiog trokštum iššūkio, nesvarbu, kieno pavidalu jis beateitų… Tokio, kuris juodai baltą fotografiją paverčia kino kadru ir priverčia juostą suktis pašėlusiu greičiu kol ekrane sušvinta raidės  “THE END“.

***

Nešiojau, mylavau, maitinau. Auginau ir saugojau. Atrodė lyg mielas padarėlis; vis murkė man prie ausies ir laižė pirštų galiukus.
Buvo saldu.
Svaigino.
Kol...
Kol mano prijaukintas žvėris mane sudraskė.
Daugiau nelaikau nieko, kam lemta gyventi laisvėje – yra šioj žemėj klajokliai, kurie kovoja iki paskutinio kraujo lašo, jei tik mėgini juos sulaikyti, nes stovėjimas vietoje jiems baisiau... Baisiau už nebūtį.

***

Žmogus – vienintelis padaras, draugaujantis su savo aukomis, kurias vėliau suryja.

***

– Tėti, ką reiškia “pagal nutylėjimą”?
– Tai yra tai, kas neišvengiama. Kas yra visiems žinoma, dėl ko neverta gaišti, nes tai nekintama.
– Ar tai panašu kaip mirtis?
– Taip, panašu. Juk žmogus pagal nutylėjimą miršta.

***

Nešiojau savy, vėliau ant rankų. Mylavau. Maitinau. Iš pradžių savimi, vėliau vien dangiška mana. Auginau ir saugojau. Toks mažas, meilutis, vis kniurkė man prie širdies, į ją rankelėm įsikibęs. Amžiams matyt.

***

Pabundu ryte – gervės klykia, išeinu pro duris – atsimušu į jurgino atstatytą kaktą, paklaidinu žvilgsnį horizonte, o ten kregždės nardo, pažeme siuva, dobilų galvas bučiuoja. Saldu saldu, lyg medus ant lūpų.

– Vaikeli, žinok niekas nenori grįžti atgal, eidamas į priekį. Bet kartais reikia. Kartais padeda.

***

Į minkštą pėdsaką dobilienoje sutekėjo mėnesiena. Dabar žvaigždės spindi smilgose, o danguje tyvuliuoja rasa. Praeities dulkės nusėda melancholijos nuosėdomis ant odos – taip būna, kai senų aistrų aidas užgimsta naujais pojūčiais: nors sudilo, nubluko, išsibarstė, bet vis tiek vis dar maloniai kutena.

***

– Ei, kas čia dabar? Nenuleisk snapo, sūneli.
– Naktis ir dar audra. Man baisu, mama.
– Ateik, prisiglausk, aš tau kai ką pasakysiu.
– Gerai.
– Klausai? Klausai įdėmiai?
– Aha.
– Pažiūrėk į tamsą ir į šėlstančią stichiją. Ar matai, matai?
– Ką?
– Ir iš perkūnijos gimsta šviesa, – sušnabžu į ausį mažyliui ir švelniai bučiuoju.

***

Dienos byra tarp pirštų lyg miltai per metalinį rėčio tinklą, o delnai tušti išlieka. Tokie, kaip ir buvo, tik dar vienu praradimu labiau nugludinti, tik vienu laiku labiau nudėvėti.

***

– Ar gerai žaidi kortomis?
– Ne, nelabai, kodėl klausi?
– Galvojau, gal tu žinosi, kaip tai vadinasi.
– Kas?
– Na, kai gauni visas geras kortas, bet turi išsirinkti ir žaisti tik viena iš jų, o kitas gerąsias atidėti į šalį?
– Oi, mielasis, – nusijuokiu ir jis nusišypso, – Gyvenimu, tai vadinama gyvenimu.

***

Liūdesio plėnys juodvarnių trupiniais pažiro po dangų, o žiemos vėjas pagavęs juos nusinešė tolyn link horizonto. Ten, kur kaminų smaigai pūkuotais žiedynais kuteno pilkas padanges.
2014-02-06 00:24
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-08 10:02
Nie cas
Tokie jau tos išminties trupiniai, nors kiekvienas iš jų - didelis kepalas. Labai poetiškai apie tai, kas kasdieniška, bet labai svarbu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-02-11 20:19
Čia ne aš o Pilypukas
Gražių minčių pasėta
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-11-02 09:45
sesė_mėta
Ech, žavinga. Kaip tie kino kadrai. Tarsi kažkas perjunginėtų kanalus ir vis pataikytų į kažkokį gerą filmą, bet tik suomintų ir išjungtų. NOrėtųsi kad ilgiau. Bet nuo to tik gražiau. Nemaniau, kad duočiau tokiam 5, bet duodu ir visai negaila.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-14 19:36
Atėja
Išjausta, miela
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-02-15 13:16
Gija_
Yra viena tokia gera frazė: "Pasitikėk tais, kurie ieško tiesos, bet abejok tais, kurie sako, kad ją rado."
Nežinau, nepyki, man čia nepatiko. Pasirodė dirbtinoka, kažkaip girdėta ir kvepia moralu. O moralas tai gi nekvepia...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-02-14 23:38
Adel
Gražu gražu. Ir išmintinga.
Trumpasis žanras gan komplikuotas: autorius turi sugroti taikliai - jumoru, filosofija, absurdu, dar kuo nors, bet taikliai, kaip šaudant pataikai į tikslą arba ne.
Šiuo atveju - poetiškumu ir išmintimi. Puiku.
Išmintis atidaro duris arba uždaro. Arba atveria erdvę minčiai ir emocijai, arba autorius nukerta tą erdvę ir pateikia save, kaip išminčių, radusį atsakymą į dar vieną klausimą. Tada skaitytojui belieka tik priimti arba atmesti, o autorius siekia šiek tiek pamokyti. Neįkyriai, bet šiek tiek. Pastato save į aukštesnę poziciją negu skaitytojas, ne daug, bet šiek tiek.
Autoriaus valia, atidaryti duris ar uždaryti.
Juntama ir bendra jungianti gija - tai šiluma, jaukumas, meilė.
Kiekviena mergaitė ir gervės - labiausiai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-02-10 10:15
durnas personažas
Ir iš perkūnijos gimsta šviesa
-----------------------------
3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-02-10 00:34
Katinas tupi.
Pelinas tupi.
— Po taurelę?
— Po taurelę.
Katinas:
— Dar bijai?
— Dar bijau.
Dar po taurelę.
— O dabar? Gal jau nebijai?
— Dar labiau bijau.
— O, mielasis, tai ir yra gyvenimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-02-09 23:23
yra rūšis žuvėdrų, kurios atskrenda pavasarį į arktį perėti ir naujagimius stumia nuo aukšto šiaurės lapių kalno




yra rūšis žuvėdrų, kurios moko pirmo skrydžio savo žuvėdriukus nuo aukšto kalno, o apačioje laukia alkanas lapinas su keturiais lapiukais.








'
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-02-07 22:01
Marquise
Mylistos prisiminimai tik dar kartą įrodo, tai, kad ir kokia jaudinanti būtų literatūra, tikras gyvenimas nuolat randa būdų, kaip paliesti žymiai giliau ir stipriau.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-02-07 11:16
Mylista sutinka su viskuo
>> – Galvojau, gal tu žinosi, kaip tai vadinasi.
– Kas?
– Na, kai gauni visas geras kortas, bet turi išsirinkti ir žaisti tik viena iš jų, o kitas gerąsias atidėti į šalį? <<

Šachmatuose tokia situacija, kurioje kiekvienas galimas ėjimas pablogina esamą padėtį, vadinasi "cugcvangas".

Labai pesimistiniai tie juodos duonos trupiniai. Graudūs.

Mano močiutė mirė 92-iejų metų. Prieš mirtį visai nieko nebegalėjo valgyti. Jos paskutinis noras buvo pauostyti juodos duonos.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-02-07 08:11
tictac_it
Poetiški trupiniukai ... šiek tiek gyvenimiškos didaktikos švelniai :) , gerai .

"Norėčiau ir aš mokėti taip išsivaduoti..." > "Ir aš norėčiau mokėti taip - išsivaduoti ..." gal taip geriau ? 
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-02-06 01:12
Laukinė Obelis
Pavadinimas super - taiklu!
Labai miela buvo paskaityti.
Ir atgaiva sielai, ir nuotaikai pakelti, ir susimąstymui, ir galbūt trupinėliai ateities kūriniams.

Kai kur tiesioginę kalbą šiek tiek stilizuočiau - manau, žanras to reikalauja.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą