norėjau įsitikinti,
ar jis bus pakankamai gilus -
pirmąją naktį
į nevalingai pravertą burną
įmečiau akmenėlį.
tada dar vieną ir dar,
kol iš padų ištryniau kelią
o iš kelio - save.
po truputį,
kasnakt
tempiau mirusias seseris,
rytus, mažuose buteliukuose,
nukirptus plaukus,
akis,
jose įrašytus veidus -
priglaudusi ausį
laukiau
to vienintelio
trinktelėjimo.
paryčiais supratau -
tobulai tuščias.
atsikėliau
ir išėjau,
senamiesčio gatvėse
plaka žingsniai.
į kieno burną Jūs tiek prišiukšlinot, kad suprastumėt, jog vakuumas yra tobulai tuščias? ir ar jis vis dar tuščias po viso to? gūžt pečiais. laukiau ir aš to trinktelėjimo, bet net durimis stipriau nemostelta. tik tuk tuk. neradau nei vakuumo, nei tuštumos. kitaip vadinčiau. 3,3.
Nesuprantamas eiliaus motyvas. Gilus/tuščias - šitas man patiko, bet ištrinti kelią iš padų, o save š kelio, nešti mirusias seseris, nukirptus plaukus ir akis? Apie ką tai?
Netikėtas, labai netikėtas tekstas. Vietomis vaikiškai naivus, vietomis gaivus ir gylį nešantis. Kaip almanachui, skiriu šiek tiek mažiau, bet 3,999 susidaro.
Laukiau trinktelėjimo pabaigoje. O buvo tobulai tuščia. Pasijutau apgautas (: Noriu pasakyti, jog po tokios magiškos pradžios kiek per lengvai paleista pabaiga man pasirodė. Ir šiek tiek painokai sudėliota, per daug erdvės interpretacijoms. Užburia vienok. Už tai 4,2
Taip taip , trupučiukas magijos mirusių seserų, tinka. Bet visko čia nepavyks tinkamai interpretuoti, kiekvieno burtai skirtingi. Šiek tiek pritrūko "egzotiškesnės" gramatikos - nes užrašyta perdaug taisyklingai (jei nekreipti dėmesio į sudėliojimą eilutėmis) ... 3,77
Neblogai. Ypač man tiko "iš padų ištryniau kelią", atseit, viskas, sėdžiu užsidaręs, atsiskyręs, tik pieno parneškit;
"o iš kelio save", tai yra - nėra mano pėdsakų autostradoje, nėra, neieškokit. Ir nuorodų nuvažiuoti iš autostrados pas mane irgi nėra, ištryniau. Nėra laiko man vaikščioti, kai naktį turiu savo seses mirusias pernešinėti iš kambario į kambarį. Vis neprisiruošiu palaidoti, pinigų trūksta, tai tąsausi kaip beprotė. Dar plaukus kuriai nukerpu, į buteliukus su chloroformu sugrūdu, paskui jau paryčiais tiktai suprantu - viskas, tobulai tuščias avakumas, tai yra vakuumas.
Tada išėjau, o žingsniai tik plast plast, kaip kokie dūžiai per senamiesčio plyteles.
"Plaka žigsniai" - įdomus pasakymas, originalu ( :
Toks moteriškas, jautrus, truputį saldokas ir sentimentalokas. Klubui (ne lyg subjektės klubams, bet diskusijų klubui) 3,35