Po vasaros
Vėsta laukai.
Gamtoj melancholija
Tvyro.
Mintim dar
Rugpjūtį lankai,
O lapai po kojom
Jau žyra.
Pilkumo pritvinkęs
Dangus,
Lyg pūlinį
Užsiauginęs,
Ir paukščiai
Palieka lizdus,
Apsukę ratus
Virš gimtinės.
Dar lauki kažko,
Dar tikies-
Taip norisi
Vasaroj būti.
Į tolį žvelgi
Ir vilies:,, Gal spalis
Suvėlins truputį?.. „
Viskas labai patiko, tik tas pūlinys danguje, taip neskaniai man atrodo. Kad ir koks nemielas tas pilkas rudens dangus, kai pagalvoju, kaip būtų jeigu tas pūlinys staiga pokšt ir pratrūktų, fęęęęęęę visiems mums ant galvų, būtų ne lietus ir ne šlabdriba...
Po vasaros vėsta laukai.
Gamtoj melancholija tvyro.
Mintim dar Rugpjūtį lankai,
O lapai po kojom jau žyra.
Pilkumo pritvinkęs dangus,
Lyg pūlinį užsiauginęs,
Ir paukščiai palieka lizdus,
Apsukę ratus viršum gimtinės.
Dar lauki kažko, dar tikies,
Taip norisi vasaroj būti.
Į tolį žvelgi ir vilies:
Gal spalis suvėlins truputį?
---------------
Kūrinys labai gražus, tik ko bijai klasikinės formos, pana Dominija? Juk taip, daug geriau ir skaitytojui. Ėmiau ir sutvarkiau, va. ;O) Dėkui. Taip paprasta ir taip žavu, va, nenukenčiau. Bučkis.