pasaulio krašte

erškėtrožių krūmas meta šešėlį
pusnies baltume.
durų  vyriai girgžda, ne girgžda,
krankia varnai.
                    ant pilnaties altoriaus pažyra
                    gruodžio naktys – sužvarbo tyla.
                    pasaulio krašte skamba varpas,
                    pasitinka kažką.
o prieš rytą, gal niekam negirdint,
džeržgia smuikas, strykas — akmuo.
groja vėjas Čiurlionio noktiurną

sušalo akys?
— eime!