Skaitau E. (ji atėjo antra)

Ji atėjo antra.
Palingavo lopšiu:
Tebūnie tau žemė lengva.

Žemė kaip žemė.
Užmerkus akis,
Ji visur ir visiems jau vienoda.
Nesvarbu, kad vienur
It  nebuvus čia nieko
Lygina laikas kapus,
O kitur —  paminklais apstojus.

Ir nedrįsk prasitart net lopšy,
Kad  gimei po laiminga žvaigžde.
Tikros žvaigždės į lemtį nekris,
Tikros žvaigždės koncertams
Savęs neparduoda...
O ir  žodyje  savo kaip dukart po du,
Kaip Žemyna:
Aš  atėjau tavęs  priimti.
Aš ateisiu ir atsiimti‘
Kikuo, Eduardai, kikuo...

Ar reikia muzikos,
Poezijos  ar reikia,
Kai deivė Mieželaitį supa?


Sustoju, puslapį  užvertęs,
Ir tingai tartum akmenėlis pagalvoju:
Kažin, kur laikosi pasiimtieji jos?

Nenoriu kad bent sieloje 
Nebūtų šventės
Ir netikiu,
Kad ji galėtų būt be jų.
                     
Kikuo, Eduardai, kikuo...