Devyniaragio elnio pėd sakai:

Buvo sapnas ir Tai, kai prasmegęs
Nesuvokiamai tobulai.
O ryte - jamaikietiškas regis,
Tailandietiški smilkalai...
_ _ _ _ _ _ _ _ _

Sniego dėmės paklodėm įgusti
Baigia pratintis po langais.
Tai palaima - skaidriems atsibusti
Tuštumos ir Tylos vaikais.

Tarsi nieko nėra... Tik Gyvybė.
Ji pulsuoja be priežasties.
Dosnumu gruodžio saulė beribė
Vėl ant delno pasaulį išties.

Prie palangės - jauku: suguldyti
Laukia įrankiai, lyg draugai.
Dar neįjungta - priešpastatyti
Vieną mintį minčiai kitai.

Ritualai... Kava. Dūmas. Medis.
Judesys. Pirmoji skiedra.
Jausmas toks, lyg nebūtum praradęs,
Ką bijojai prarasti. Giedra -

Mano sesė. Delnai dovanoti
Gali glostyti, gali - smogt.
Viskas - kaip Dovana. Panaudoti
Šventas laikas - Dabar išmokt.

Aš saugus, lyg paukštelis kiaušiny.
Šurmulys - už lukšto ribų.
Ten - pasaulis, ten - žmonės, gimtinė,
Kaip ir aš... ne itin svarbu.

Kažkas neįkyriai mus vienija,
Jungia - laiko, erdvės taškus.
Kaip vanduo, susikaupęs slėnyje,
Kad įkvėptų kovo daigus.
_ _ _ _ _ _ _ _ _

Baigsis Sapnas Didysis, nukritus
Paskutinei skiedrai. Ir liks
Skulptūra. Mus visus išstatytus
Džiaugsmo menėj, Tai ir ištiks...