Vos nuklojo snaigės
pievas ir laukus
Kalėda skubėjo
pas visus vaikus:
iš Čepkelių raisto
šunų kinkinys
skubiai išdundėjo
senelio traukinys.
Štai jau ir Vilnius-
Lietuvos širdis
ten vaikų, tėvelių
minios apsuptis.
Glaudės prie senelio
išsakė ir viltis,
kurios širdelėse tiksi-
spalvinga ateitis.
Šypsena ir gėris,
namų šiluma
tai tvirtovės skėtis,
kurį laiko tėtis ir mama.
Tokie balsai skambėjo
ant patalo žiemos;
senelis ir nykštukai
išskubėjo
į Trakus prie jos.
Miestelis palapinių,
gausybė pramogų
svečiuose apsilankius, -
skrynutės dovanų.
Užšalęs ledo skritulys
apie didis pilis
kiekvienas panorįs
su vėjeliu skraidys.
suprantu ką jūs sakote, bet kalbu apie eilėraštį vaikams, kai komentavau, o ne apie įvykius, kuriuos pasakojate; eilėraštis nėra perpasakojimas įvykių, tai pirma. Na, o antra, tai nežinau, bet aš į tokius greitai senius žiūriu kaip į komerciją - tai tolima Kalėdų dvasiai, kalėdos graži šventė jau vien tuo - kad joje galima sustot. (senovėje, o tai yra šaknys Kalėdų, koks medis be šaknų, arba, senovėje – Kalėdų šaknyje) tai buvo labai jaučiamas tas sustojimas, greitai temo diena, žmonės vakarojo ilgai, lauko darbai seniai baigti, o mišką kerta kol šviesu... ilgai jie vakarodavo prie balanos
http://wlager.blogas.lt/files/2011/07/balana.jpg
laiko buvo, neskubant, ir ilgesys jau buvo darbų, šviesos, ilgesnės dienos - maisto atsargos į pabaigą, pavasario - naujos balandos, dilgėlės, rūgštynės, pienės, lapiniai barščiai ir t.t.;
o gyvulius išgint, na, o po Kalėdų, jau ta diena ilgėt ir pradeda... žodžiu, čia ne kalėdos - čia turgus. man kalėdos buvo smagios jau tuo, kad tėvas buvo namie, ir nieko nedirbo. tas pats kas ten prisikėlė ar ne, bet va smagu buvo, kad sustodavo visi, ir nepikti, rūpesčiai šone, o čia, nu turgus... (prekybos šventę tapote tekste, tokį va šurmulį. Beje, nevesčiau savo vaikų į tuos Gariūnus, oi ne... bet tie, kurie neturi namų tėvų - turi vaikų namus, tai va per tuos tuos senius paleisčiau, džiaugsmas jiems būtų... va.
o aš tik apie eilėraštį vaikams, ir įvykio toksai atpasakojimas nereiškia eilėraščio. Na gi, ten kur senis viską darė darė darė greitai kaip kiškis, lėkdamas, ar nebuvo akimirkos, kuri sustojo, kalėdinės akimirkos, kuri sustojo, jo toje veikloje - balagane tame?.. jei buvo, ir užstrigo, ją galima ir parašyti eilėraščiu - nėra dabar eiliuje Kalėdų dvasios, ir pačios Kalėdos, yra va toks šurmulys, kaip stotyje, kur visi skuba sulanguotomis tašėm, ryšuliais, į Lenkiją ir atgal į Gariūnus, (tokia atmosfera), o ypatingai prieš šventes...
bet tai ne kalėdos;
nuvyk į gamtą, toli už šurmulio, pažiūrėk, ten gyvena kalėdos, koki vakarai - koks violetiniai rožinis dangus vakaruose, saulei leidžiantis, kaip greit tylu, kaip viskas sustoję, va tai kalėdos, rodos ant tiek jos niekur neskuba, net laukia, ko tai laukia, pasiruošusios prieš kažką, kaip pumpuras tik trukt, ir pasirodo žiedlapio spalva, taip įtrūks ta tamsėjanti nakti diena, kaip pumpuras, ir pradės šviesa grįžti, saulė per svietą kopti aukštyn į zenitą... baigiasi ciklas - ritmai ant tiek sulėtėjo, prieš grįžtančią vėl šviesą, prieš naują ciklą, pradžią iki Joninių... va kokios lėtos kalėdos, susikaupusios, pasiruošusios, lyg laukia, lyg štai štai - ir – „jau saulelė vėl atkopdama budina svietą...“ K. Donelaitis „METAI“; TAI KALĖDOS.
o bazars ir Afrikoje bazaras. (nu turgus ir sumaištis, skubėjimas šurmulys, bet tai žmonių MIRSKAJA SUETA. va:
„Мирская суета – это когда человек постоянно создает себе проблемы, которые впоследствии героически решает.“ (Влад Булгаков, писатель).
apie eilėraštyje Kalėdas kalbu, ten ne kalėdos skuba. Kalėda rami rami - nuvyk toli už žmonių pasaulio šurmulio ir pamatysi kokia ji, ar skuba?..
Čia vyko viskas greitai, tarpinis sustojimas tik Vilniuje ir tik trumpai pabendravęs senelis su nykštukais išvyko į Trakus. Ten bus užšaldyta ledo atvira arena, palapinių miestelis, kuris veiks net iki 12 sausio.Tad ten ir bus nusistovėjęs , ilgas ir atsipalaiduojantis vaikų ir suaugusių pramoginis gyvenimas.Senelis skubėjo atvykti , kad kuo greičiau įsikurti ir pamatyti daugiau vaikų.Juk iki Kalėdų dar 15 dienų. Pats senelis vadinasi Kalėda.
jo - yra toksai išsireiškimas "Вогзал базар" - skubėjimas, šurmulys, tašės traukiniai, dundesys- didžioji prekyba nuolaidos ir dovanos - TURGUS.
visa ta atmosfera yra priešingybė, kam?.. proto ramybei, laikui susikaupti, laikui pamąstyti ir apmąstyti - Kalėdos, irtos skuba, kur jos nesuspės?.. Suprantate?..
teksto energetika - prasmę prarado Kalėdos, esmę prarado (jūsų tekste) ir pasidarė šurmulingos, skubančios taip?..
ritmas, rimavimas, kalbėjimo metras - matote, kada pradedate rimuoti (pirmos keturios eilutės) jau turite rimuoti, o pas jus į pabaigą visai viskas sujaukta ritmikos atžvilgiu; na bet labiausiai užkerta turinys. Kalėdos praradusios savo esmę ir prasmę tampa įdalo šventė, arba "stotimi ir turgumi"
"pirkt parduot - labai
skubu,
dirbu – pinigus
kalu...
...visiems reikia dovanų,
ir pasveikinti laiku
privalu privalu!
Dirbu. Pinigus kalu..."
ne kalėdos, energetika "Вогзал базар Gariūnai"
"Vos nuklojo snaigės
pievas ir laukus
Kalėda skubėjo"-- kodėl skubėjo?.. ramiai nesugebėjo? žinote kaip vaikystėje sakydavom "neskubėk - ir būsi pirmas" - o dabar suaugusieji sako "kur jie skuba, greičius viršija - ne taip kaip reikia važiuoja - katedros aikštę žvakelėmis kloja..."
o pas jus jau ir Kalėdos, rimties susikaupimo, dvasios ramybės-sustojimo šventė, ir va skuba, nesugeba nei ji, normaliai, ramiai?.. ar tai gerai?.. sakote vaikams. Mokinsite skubėti, tai gėris?.. net kalėdos skuba?.. o kur nespėja?..ir kodėl?..