Medinėj paletėj raitosi spalvos.
Iš tūbelių ištryško lietingas ruduo.
Sąnarius gelia, smilkinius skauda.
Plikas kaštonas – tarsi piemuo.
Debesio lukštas padangėj suiro,
Išbalęs smutkelis išsitraukė vinis.
Pasviro kryžius, sutrupėjo betonas –
Žodyje liko vienmarškinė rakštis.
Potėpiai skaudūs, trūkčioja mintys.
Ultramarinas šukuoja šakas.
Švilpauja vėjas drevėn įsitaisęs,
Tarsi berniūkštis – be vieno danties.