Šaltam vienatvės glėbyje
Miegojau ištisas naktis.
— Kasnakt kas vyko manyje? –
Neatmena sena širdis.
Švelniuos svajonių pataluos
Man meilė gėrį dovanos...
Nereik materijos man tos –
Ji nesuteiks sielai šilumos...
Aš lauksiu auštančios dienos,
Kai neliks materijos bjaurios –
Kai saulė šviesą dovanos
Ir nebus daugiau tamsos...
Sieloj namus iš plytų pastačiau –
Žinau, jog ten man bus jaukiau...
Bet kiek daug klaidų aš padariau!
Kodėl toks kvailas aš buvau?..