Dar negesinsiu žiburio.
Pūgos verpetai
jau stūgauja
po mano pirkią.
„Žuvys“
dangaus ūkuose
nuskęsta...
Tik „Paukščių takas“
žvaigždėm virpa.
Ten mano pėdos
rudeniais išlytos.
Jose pūga
susisuka sau gūžtą.
Skverbiuosi ir,
kai vėjai plyšta,
ar įšalui
pavasariniam
dūžtant...
Žvelgiu į dangaus
skliauto vidurį,
Ten tavo akys
pro šarmotą langą...
Dar nevėlu...
Negesinsiu žiburio...
Bet nepaleidžia
speigų
gyvatės
rangios...