prieš mirtį prisiminė anekdotą

Lijo.
Prieš dešimt minučių sniegas baigė tirpti.
Kieme nebuvo žiema, bet nebebuvo ir  vasara.
Užsimiegojusį Tikrąjį Druskininkų merą trys alternatyvios revoliucijos eiliniai Rolandas, Stasiukas ir Vėdintuvas vedė sušaudyti.
Revoliucionieriai buvo šiauliečiai, dirbantys pagal karinį kontraktą su naujaja savivaldybės komanda.
Gatvės buvo tuščios. Druskininkų mieste buvo laikinai uždrausta vienkartinė nuoma, spragesių pardavimas ir kortos. Badas žvelgė pro kiekvienos Druskininkų trobos langą. Nesvarbu ar tai buvo virtuvė ar miegamasis.
Eidamas pro gaisrinės pastatą meras atsiduso. Jis prisiminė anekdotą, kurį jam pasakodavo tėvas. „ Sėdi kavalierius su pana. Kavalierius ir sako: pažaiskim „ GAISTRINĘ“. Aš su ranka brauksiu tau per koją aukštyn, o tu – kada norėsi, kad sustočiau pasakai: raudona. Gerai?  Mergina sako: Raudona. O kavalierius atsako: gaisrinės dėl raudonos nestoja“.
Meras prisiminė savo tėvą Aleksandrą ir pradėjo juoktis. Jis paprašė šiauliečių leisti jam paskambinti tėvui, nes jis neprisimena kaip baigėsi anekdotas.
Šiauliečiai leido, nes pagalvojo: ką jis gali kalbėti su tėvu? Va su motina.. Nieko slapta, juk mirtis kvėpuoja į nugarą.
Mero tėvas sėdėjo moterų pirtyje, vyrų pusėje. Moterys prie jo lipo kaip musės. Jis pasislėpė „tulike“. Šešiolikmetė daužė duris ir šnabždėjo:
„ Tu vienintelis.. tu vienintelis .. mano vaiko tėvas.. Tai ne tas, kurį nešiojuosi po balius „ viedre“ to neleisčiau sau.... ne, taviškis dar tik ateina.. girdi? Jis beldžiasi.. įleisk.. tėveli.. “
Suskambo „Nokia“.
Meras paskambino savo tėvui Sašai ir pasakė, kad šiauliečiai veda jį sušaudyti.
„ Klausyk manęs įdėmiai. Tu jiems papasakok kokį nors anekdotą. Užlaikyk tu juos, kol aš paskambinsiu Sipariu ir pasakysiu, kad jo Mamedova pagrobta. Kad aš stipriai laikau rankas jai ant kaklo. Jis labai susinervins. Tada derėsiuosi ir tave išlaisvinsiu kiek tai man bekainuotum nervų. Ar supratai?
-        Neverk, tėvai, nes aš užmiršiu anekdotą.
-        Neverkiu. Pasakyk man tą anekdotą, gal nuotaika pagerės..
-        Mano anekdotas trumpas apie gaisrinę.
-        A, šitas, kur aš vaikystėje tau pasakojau? Šitas trumpas, bet .. pasistengsiu suspėti.. Laikykis, tu žinok, kas esi mylymiausias ir vienintelis.. mano sūnus.
Tada Aleksandras priėjo prie durų ir sako:
- Klausyk, tu merga su vaiku.. ir įsidėmėk. Sėdi kavalierius su pana.. “
- Įleisk, noriu žiūrėti į tave..


Meras išsižiojo pasakoti anekdotą, kai iš gaisrinės išėjo dvi gražios moterys: Gražina ir Vilytė. Šiauliečiai susidomėjo gražuolėmis.
-        Stasiuk, - kreipėsi šiaulietis Rolandas  į žemietį Vėdintuvą. – Mes turim skubių reikalų. Tu užlenk merą, o mes turim šnekos kol tu sugrįši. A patinka ta balta? Geros ir „ leškos ir meškos“. Gerai?
-        Aš ne Stasiukas, Aš Vėdintuvas. Apie reikalą. Ne, aš noriu rudukės. Man Šiauliuose visada tekdavo tik „baltenkos“, noriu bent Druskininkuose atsipūsti..
-        Gerai, mes tuo pasirūpinsim..
Meras išsižiojo pasakoti anekdoto:
-        Sėdi kavalierius ir pana..
-        Tylėk, kvaily, einam čia už kampo.. pirmyn..
-        Palauk, Stasiuk,.., - šoko meras. – aš dar galiu būti naudingas..
-        Aš Vėdintuvas. Pirmyn.
Du šiauliečiai šypsojosi Gražinai ir Vilytei.
-        Ei, vyrai, paimkit mano prezervatyvus, nes man jie jau nebereikalingi.. o su tokiom.. jums prireiks.., - praradęs viltį išgyventi sušuko meras.
-        Tu ką?  - sušuko įsižeidusi  Gražina.  – kuo tu mus laikai?
-        Kuo girdėjai..
Merą mušė visi, kas tik jautėsi įžeistas.
Suskambo „Samsung“ telefonas.
-        Rolandai, čia tu?
-        Aš.
-        Ar jau užvertėt merą?
-        Ne. Vedam į gaisrinę. Pakabinsim.
-        Kalba Siparis, revoliucinio komiteto vardu, tuč tuojau nutraukite egzekuciją. Tuč tuojau į meriją.
-        Tuč tuojau nepasirodysim.
-        Ką??
-        Turim „sutvarkyti“ pėdsakus. Pagal instrukciją. Greitai neatvyksim.
-        Kaimiečiai..
Rolandas išplėšė iš gulinčio mero rankos prezervatyvus „Kanoja“.
Vyrai, apsikabinę Gražiną ir Vilytę, dingo gaisrinės duryse.
Meras kietai miegojo įsikniaubęs į Čiurlionio gatvės asfaltą.