Kiaušinių pardavėjas laukia

Sipariui džiaugsmingai spindėjo akys. Jis skubėjo Čiurlionio gatve. Visi, kas jį sutiko, matė kaip džiaugsmingai spindi jo akys. Niekam į galvą negalėjo šauti, kad vyras skuba į susitikimą su Juozu Repečiu.
Praeidamas pro polikliniką jis prisiminė neseniai vykusias laidotuves.
Ne vienas druskininkietis, sakydamas kalbą prie kapo, pradėdavo tokiu klausimu: „ Nuo ko prasidėjo pozicijos ir opozicijos karas Druskininkuose? Šiandien atsisveikinam su eiline šio karo auka.. Tikrieji Druskininkų valdytojai kasdien vis labiau įžūlėja ir daro spaudimą opozicijai“.
Siparis jautėsi  išgelbėjęs Druskininkų opoziciją nuo įžūlių ir nevaldomų pozicijos valdytojų.
 Tai jam šovė mintis Druskininkus  paversti kosmonautų ruošimo centru. Ruošti reikia ne vien lietuvių pilotus, bet ir kaimyninių šalių kosmoso turistus. Iškovojus nepriklausomybę kitas vertingiausias tautai tikslas – išlėkti į kosmosą. Gal užkariauti? Kaip ten bebūtų, bet pasiruošti kosmosui – visada verta. O Druskininkai – šios svajonės įgyvendinimo centras. O to centro vadas – Siparis.
Koncepcijos esmė buvo ruošti pilotus į kosmosą, bet ne siekti, kad jie skraidytu. Reikia tik ruošti. Kviesti visus, bet negarantuoti vietos raketoje. Jokios raketos kaip ir nėra tik apie tai nereikia net užsiminti.
Didelė atsakomybė krito ant spec tarnybų, kad visa tai paskęstų paslaptyje.
Kosmonautų ruošimo centras, kuris imituoja pasiruošimus.
 
Siparis bėgo Čiurlionio gatve link Vilniaus. Ties turgumi gavo akmeniu į veidą ir buvo priverstas slėptis turguje.
Kas galėjo mesti į veidą opozicijos lyderiui? Gal Maceina, kuriam buvo skirta vadovauti sukilimui? Maceina metė iššūkį kolegai Sipariui?
Siparis nekreipė dėmesio. Tie, kas veikloje aukščiau įžūlių intrigų.
Idėjos vadas skubėjo.
Senajame miesto oro uoste buvo statomi naujojo kosmonautų  ruošimo centro pastatai. Projektas buvo suderintas, finansuojamas ir palaimintas.
Siparis rūpinosi naujais kosmonautų ruošimo treneriais. Kur tokius rasti, jeigu ne turguje?
Šalies geriausi protai išėjo į turgų ne todėl, kad taip lėmė likimas. Turgus turėjo to smagumo, kurio nebuvo šeimoje, gamykloje ar artimiausiame moksliniame institute. Turėti ko geidžia žmogaus širdis? Turėti  laisvę. Laisvė nuo šeimos, jausti finansinę priklausomybę ir nebegirdėti kolektyvo, kuris dalinasi mintimis, morale ir problemomis, bet niekada atradimais ir džiaugsmais.
Ko daugiau reikia mokslininkams?
Druskininkų turguje dirbo keturi mokslininkai.
Vienas iš jų Juozas Repetys – atominių elektrinių ekspertas – patarėjas. Siparis numatė jį dėstytoju kosmonautų pasiruošimo centre. Be jokios abejonės Repetys buvo  geriausias raketinio kuro specialistas visoje šalyje. Žinoma, kad jis pensininkas, bet pensijos retas kuris išvengia. Juozas galėjo daug kalbėti, bet niekas negalėjo suprasti apie ką, nes tai buvo labai techninė kalba, nebūdinga dzūkams. Tai buvo nepamainomas specialistas. Svarbiausia, kad Siparis juo tikėjo.
Turguje Juozas stovėjo ketvirtas nuo namo kampo, kur prekiavo grybautojai. Tai buvo jo nuolatinė vietą Druskininkų turguje. Šešiasdešimt penkiametis vyras pardavinėjo kiaušinius. Jis ilgai ieškojo savo gyvenimo nišos ir pagaliau rado – kiaušiniai buvo jo stichija. Jam sekėsi – Repetys iš gauto pelno statė ketvirtą namą pagaliau su atviru baseinu.
Jo negalima buvo pavadinti keistuoliu, iššaukiančios išvaizdos ar įtartinų poelgių, kurie  daromi dėl dėmesio trūkumo. Juozas gavo iš gamtos veidą, kuris kėlė pasitikėjimą. Tai buvo pastoriaus veidas. Su tokiu veidu šalyje buvo vos keli žmonės: du aktoriai ir vienas generalinis direktorius. Veidas buvo toks rimtas, kad užtekdavo vieno žvilgsnio ir kiaušinius nupirkdavo.
 
 Repetys, vos tik pastebėjo turguje Siparį, puolė jam į glėbį:
-          Reikia išplėsti kapines. Kam? Kosmonautams. Jie mirs ir visa žmonija važiuos į Druskininkus, norės pažiūrėti į tuos kapus. O mes prie kapų – bilietus.. Profsąjungos nariams.. policijai nemokamai.. mokesčių inspekcijai tik grupėmis.. Mokės. Kaip dideli mokės pinigus.. Tai labai gera mintis ar ne?
-         Taip, mielasis, taip, tik tu nerėk, nes nesuprasdami žmonės uždarys mus į beprotinami..
-         Neuždarys.. Aš jau susprogdinau beprotnamį..
-         Ką tu padarei???
-         Aš įtariau, kad mes baigsime beprotnamyje..