miega žuvis po ledu neužgimusiu,
jos sapne tylusis žvejys
stabiliai skabo erdvę
peizažo japoniško
į mažas, trapias gėlytes,
į raudonas
plaštakinio klevo
skeveldras
ant vandens,
drabužių
ir veido.
niekas, niekada nejuda –
nei žvejys,
nei vėjas, tik dvelksmas,
tik plaštakėlės
klevo rudens
lietinėdamos
viską aplinkui
mirga.
ir žuvis
švelniais pelekais
raibulius –
mirgesys ir išduoda
gyvybę paveikslo
gamtos,
realybės
ir vizijos.
Užkliūna žodis "stabiliai". Iš kitos operos ir šalutinės temos. Ir paskutinis žodis "vizijos" bus iššokęs iš strateginių planų, ne kitaip. pliampa pliampa. už tai 4.
Tia ats apie gyvenimą, ne apie pontsuts...vargina jits kazkaip...pet tik turpūt kol etsi tsveikats, o patskui turpūt tsupranti, kokts nuotstaputs, taip?...pim pim, patareikats vakar aiporgai pavogė.
O tia kats per juokai?! Kats tia per juokai, klaustiu!? animo apie triopą aitskina, o pati apie platstakinį klevą nieko nezino! Tai kaip gali tada taip Animo utsipulti dėl kazko nezinojimo, kaip?!!! Nutsigrązau tsu nutsilauzymaits rankats, - klaupt! ir ant pupelių! Zirnių tia matau nepeutstekts!
paaitskinimas nr 1 - skabo ... į , pirma sutrikdo , nes skabytį galima kažką, kažkaip ir jeigu į - tai į krepšį , glėbį , rundelį irgi :) tad skabyti į gėlytes yra vos kitaip ir tai gražu ir gerai
paaitskinimas nr2 - kaip ir dėl ant , kuris sukuria paviršutiniškumą, mažai kontakto , tad tictac patiktų kad tos skeveldros gėlytės būtų kaip ir dovanojamos , skiriamos, lipinamos - vandeniui , drabužiams , veidams
paaitskinimas nr3 - nėra ko čia aitskinti vitsai. pa. ir daugiau jokių pasiaiškinimų ... :)