Į pragarą

Žlunga galinga imperija. Priešai puola iš visų pusių, sunaikina imperijos armijas, užima visus miestus ir pagaliau puola imperijos valdovo, žiauraus tirono rezidenciją. Užėmę rezidenciją, jie įsiveržia į tirono rūmus, bet paties tirono neranda. Paskutinę akimirką jis išsprūdo iš apsuptų rūmų, vildamasis rasti erdvėlaivį ir pabėgti nuo priešų. Visi tirono kariai persimetė į priešų pusę arba buvo nužudyti. Rezidencijoje lieka tik nugalėtas valdovas ir visa armija jo priešų. Prasideda tirono medžioklė.

Baltos šviesos juostos kaip lazeriai pjaustė naktį. Peršokau per lavoną ir prigludau prie sienos, pasislėpdamas nuo šviesos. Nuslinkau palei sieną, sugriebiau nuo žemės kardą ir nubėgau slėpdamasis medžių šešėliuose.
- Užkirskite visus kelius! Jis neturi pasprukti! – pasigirdo komanda per garsiakalbį. Spyriau į duris ir įsiveržiau į pastato vidų, pasislėpiau, po akimirkos pro pat mano slėptuvę prabėgo kareiviai. Prožektoriaus šviesa blykstelėjo į vidų, bet buvau prigludęs prie išorinės sienos, todėl šviesa manęs nepagavo.
- Kur tas šėtonas? – sukuždėjo vienas karys kitam.
- Melskis, kad jo nerastum, - atrėžė tas ir jie dingo. Iššliaužiau iš slėptuvės. Ant pastato stovintis vyras šaudė prožektoriumi į visas puses. Palaukiau, kol jis nukreipė šviesą į medžius tolimajame kiemo kampe ir ėmiau bėgti. Staiga atsitrenkiau į bėgantį kareivį.
- Mano prožektorius sugedo, - pasiteisino kvailas kareivis, supainiojęs mane su savo kolega.
- Mano irgi. Varyk į dešinįjį sparną, ten kažkoks sujudimas, - pasakiau jam ir nubėgau. Pavyko. Bet kitą kartą nepavyks. Staiga į šnerves mušė dvokiantys dūmai, degė sandėlis. Sandėlis yra šalia krovimo aikštelės. Turiu ten patekti, ten turėjo stovėti krovininis laivas. Šalia manęs švystelėjo šviesos ruožas, prisidengiau ranka burną ir nosį, šokau į dūmų debesį, dusdamas įbėgau į vidų. Idiotai, padegė sandėlius. Gal jie nesupranta, kokių medžiagų čia yra? O gal nori išnuodyti visą žemyną? Pribėgau prie išlydytų durų. Šalia mėtėsi sulūžę strypai, sustingusios metalo balos. Aišku. Kažkas patingėjo atidaryti duris, šovė ir uždegė maišus kitoje durų pusėje. Išmušęs langą iššokau lauk. Pribėgau prie vielinės tvoros ir kirtau kardu. Prasipjoviau tinkle skylę ir pribėgau prie krovininio laivo. Staiga mane apakino balta šviesa, pasipylė kibirkštys, sučežėjo elektra. Kai atsigavo akys, pamačiau karį, kuris ką tik susprogdino vienintelį laivo variklį. Prisėlinęs iš nugaros griebiau jam už kaklo ir kardu perpjoviau gerklę, kad negalėtų rėkti.  Nepribaigiau jo, tegul kankinasi. Pagriebiau jo ginklą ir nubėgau siauru praėjimu į laboratorijas. Gal rūsyje dar liko vienas laivas. Laboratorija irgi degė. Negali būti. Kas jiems vadovauja? Jie nė neįsivaizduoja, ką daro! Puspročiai. Pribėgau prie durų spynos ir ėmiau spaudyti mygtukus, siusdamas, kad kažkada įvedžiau tokią galingą apsaugos sistemą, ilgus, kasdien besikeičiančius slaptažodžius. Bet įvesti kodo nespėjau. Per ranką kirto elektra, per spyną ėmė bėgioti iškrovos.
- Slaptažodis neteisingas, - pasigirdo spiegiantis dirbtinis balsas. Trenkiau į spyną, balsas sucypė ir nutilo, tada nukreipiau šautuvą į duris ir ėmiau šaudyti. Durys pradėjo lydytis.  Niūriai stebėjau, kaip išsilydęs metalas teka ant žemės. Mano priešai išrado išties nepaprastus ginklus. Šokau pro skylę duryse. Atsidūriau koridoriuje. Vienos celės durys susiraukšlėjo, sprogo, pro angą ėmė šokčioti mėlyna liepsna. Laikydamasis kuo toliau nuo celių durų nubėgau koridoriumi. Bėgau susikūprinęs, kad kuo mažiau palubėje susikaupusių dūmų patektų man į plaučius. Koridorius išsišakojo, nubėgau dešiniuoju. Jis vedė į rūsį. Koridorius smigo žemyn, oras atšalo, čia nebebuvo dujų. Virš mano staiga galvos pliūptelėjo karštis.
- Štai jis, atidenkit ugnį! – išgirdau. Čiūžtelėjau ant grindų, apsisukau ir paleidau seriją šūvių nesitaikydamas. Kažkas suriko, aš puoliau bėgti, virš galvos pralėkė dar viena karščio banga. Įbėgau į apvalią rūsio patalpą, kurios centre stovėjo laivas. Karinis, ne krovininis. Nustebau. Kas čia jį paliko? Užvėriau duris, į jas dusliai ėmė dunksėti šūviai, metalas ėmė kaisti, lydytis. Prie laivo stovėjo Kasandra.
- Tai tu jį čia atvarei? – paklausiau, pribėgęs prie jos. - Taip. Žinojau, kad čia pasirodysi, valdove, - sukuždėjo ji.  Ji vis dar ištikima man. Atsidusau.
- Atleisk, Kasandra. Nenoriu, kad mirtum, - ir kirtau jai kardu. Žaizda turėjo būti beveik mirtina, kad jie patikėtų, jog Kasandra bandė neleisti man pabėgti. Kasandra suklikusi susmuko.  Jos akyse kartu su skausmu pamačiau ir supratimą.
- Aš sugrįšiu, - sukuždėjau jai į ausį ir šokau į laivą. Sėdau į kėdę, prisisegiau diržais, pirštais perbėgau per klaviatūrą. Durys užsidarė, šarvai apgaubė laivą. Tą pat akimirką į rūsį įsiveržė priešai. Prieš akis pasirodė raidės, tikrinau laivo pajėgumą. Keturi dvigubo branduolio varikliai. Ledo pabūklai ir ašmenys. Vakuuminis skydas.
- Dar pakovosiu, - sušnypščiau ir suaktyvinau branduolius. Varikliai įkaito, paspaudžiau mygtuką.
- Ryšys su bazės valdymo intelektu nutrauktas, - pranešė balsas.
- Ieškok ryšių su atsarginiais intelektais, - iškošiau.
- Intelektas nerastas. Tinklo klaida vienas trys, - ir dirbtinis balsas nutilo. Niekas neatidarys rūsio stogo, jie sugadino viską. Nieko, pats atsidarysiu.  Griebiau už svirties, ledo ginklu sunaikinau bergždžiai į šarvus šaudančius priešus, tada nutaikiau ginklą į rūsio lubas. Lubos apledėjo, tada subyrėjo. Ledo luitai ėmė kristi žemyn, trenkėsi į  šarvus. Paleidau variklius, branduoliai suūžė, laivas pakrypo vertikaliai ir aš išsiveržiau lauk. Kliudžiau vienu varikliu spragos lubose kraštą ir balsas pranešė:
- Antrasis erdvės variklis prarastas, - Pro langą pažvelgiau žemyn, į mano namus. Nakties prieblandoje matėsi rūmai, pilki sandėlių kvadratai, degančios laboratorijos, arsenalo kompleksas, kareivinės, kosmodromas. Mano imperijos širdis. Mano kritusios imperijos, pasitaisiau.
- Radaro lauke pasirodė trys objektai. Keturi objektai. Dešimt objektų. Skenavimas neįmanomas, apsaugos tinklo lygis šeši, –suzyzė dirbtinis laivo intelektas.  Šeštas lygmuo, taip apsaugoti tik priešų valstybės elitiniai laivai. Visi bus ginkluoti nauju ugnies ginklu. O aš turiu tik ledą. Griebiau už svirties, laivas sudrebėjo, nukreipiau jį tiesiai į juos. Dūmų debesyse sušmėžavo juodesni už naktį karo laivų pavidalai. Trūktelėjau svirtį, žybtelėjo melsva šviesa.
- Objektas radaro lauko koordinatėse x penki šimtai šeši, y du šimtai penkiasdešimt, z minus  keturi šimtai vienas neteko apsaugos tinklo.  Bandoma įsilaužti į objekto intelektą, - pajutau, kaip mano lūpas perkreipia šypsena.
- ... mane nukepė! Vade? Atsiliepkit! – pasigirdo balsas, transliuojamas iš ledu pašauto laivo.
- Tavęs niekas negirdi, - atrėžiau, - Perimk variklių valdymą, vertikalus greitis – minus maksimalus, horizontalus greitis – nulis, - įsakiau užvaldytam laivui. Laivas staiga smigo žemyn, raudonai suliepsnojo jo varikliai.
- Radaro lauką vienas paliko objektas, lauke liko devyni objektai, - nusikvatojau, kokia puiki epitafija. Laivas sudrebėjo. Kažkuris iš laivų apipylė šarvus ugnies ginklu.
- Šiluminė žala du šimtai laipsnių, vienas objektas pateko į maksimalaus taiklumo zoną, - apverčiau laivą, nėriau po priartėjusiu laivu ir paleidau tiesiai į jo dugną ledo spindulius.
- Objektas radaro lauko koordinatėse...  Koordinatėse x minus du šimtai, y trys šimtai dvidešimt du, z šimtas šešiolika užfiksuota bangomis sklindančios nepavojingo stiprumo šiluminės energijos sfera, - pakomentavo karo laivo sprogimą dirbtinis intelektas. Mane apakino ryški šviesa, iš sprogimo debesies staiga išniro du karo laivai. Nuskriejau tiesiai į juos, stumtelėjau svirtį aukštyn ir į šoną.
- Artimos kovos ginklai suaktyvinti, maksimalaus taiklumo zonoje užfiksuoti du objektai, - iš laivo šonų išlindo du trapaus metalo ašmenys, pralėkiau tarp dviejų laivų, sumaitodamas jų korpusus. Ašmenų skeveldros liko tarp jų šarvų.
- Liko amunicijos: Penki. Radaro lauko koordinatėse x dvidešimt, y minus dvidešimt du, z minus trys šimtai užfiksuota bangomis sklindančios nepavojingo stiprumo šiluminės energijos sfera, objektas radaro lauko koordinatėse x minus penkiasdešimt keturi, y minus keturiolika, z trys šimtai neteko dalies apsaugos tinklo. Bandoma įsilaužti į objekto intelektą.
- ... bando mane paimti, mėšlas, jau paėmė! Niekur nepaspruksi, velnio išpera, netrukus atskris arsenalas! - kreipėsi į mane užvaldyto laivo pilotas.
- Perimti laivo ginkluotę, pulti artimiausius objektus, - šaltai įsakiau ir apsukęs laivą nėriau prie kitų priešų.
- Užfiksuoti artėjantys pavojingo stiprumo šiluminės energijos spinduliai, - suspiegė dirbtinis intelektas. Trenkiau per didelį mėlyną mygtuką, pavariau laivą aukštyn ir spustelėjau svirtį, apipildamas priešus ledu. Laivą aptraukė nematomas magnetinis laukas, suformuodamas karščiui nelaidų vakuumą aplink laivą. Laivas suūžė, ugnimi pliekiamas skydas reikalavo milžiniško energijos kiekio, skydo akumuliatoriai netrukus išsikraus. Turiu sunaikinti priešus, kol jie nesunaikino manęs.
- Skydas suformuotas. Skydo pajėgumas devyniasdešimt devyni procentai. Skydo pajėgumas šešiasdešimt du procentai. Skydo pajėgumas krinta pernelyg greitai. Neįmanoma apskaičiuoti skydo pajėgumo.  Apytikslis laikas likęs iki skydo pajėgumo nukritimo žemiau vieno procento: Nulis kablelis nulis trys sekundės. Skydo pajėgumas krito žemiau vieno procento, - iš dūmų išniro dar vienas laivas ir dabar mane bombardavo trys laivai. Nukreipiau savo laivą tiesiai žemyn, priešai nėrė paskui mane. Užguliau vairalazdę ir staiga ėmiau skristi aukštyn, tiesiai į lekiančius žemyn priešo laivus.
- Pavojingas trajektorijos pakeitimas, pavojus piloto gyvybei, - mane užgulė baisi jėga, vos įstengiau pajudinti svirtį.
- Artimos kovos ginklai suaktyvinti, maksimalaus taiklumo zonoje užfiksuoti trys objektai, - ir susidūrėme. Nugriaudėjo sprogimas, mane apakino ryški šviesa.
- Radaro lauko koordinatėse x penki, y minus du šimtai keturiolika, z minus penki šimtai trisdešimt keturi užfiksuota bangomis sklindančios vidutinio nepavojingo stiprumo šiluminės energijos sfera. Radaro lauke liko trys objektai. Radaro lauke liko du objektai, - mano laivo užgrobtas priešų laivas ką tik nušovė dar vieną priešą. Netrukus danguje liksiu tik aš ir galėsiu nešdintis kur į pasaulio kraštą.  Galbūt pavyks pabėgti.
- Radaro lauke liko vienas objektas. Objektas siunčia naujo įsakymo užklausą, ankstesnis įsakymas nebeturi prasmės, - metas atsikratyti paskutiniu.
- Paliesti susinaikinimo programą, - įsakiau ir trūktelėjęs vairalazdę, įjungiau variklius visa jėga. Pabėgsiu.
- Radaro lauke objektų neliko, - pranešė dirbtinis intelektas. Puiku. Ėmiau skrieti maksimaliu greičiu, tolau nuo rūmų, lėkiau į tolimas dykynes pasaulio pakraštyje, kur manęs niekas nesuras.
- Radaro lauke pasirodė vienas objektas, - mano svajones pertraukė šaltas dirbtinio intelekto balsas. Apsukau laivą ir pro langą išvydau tamsų siluetą.  Tai buvo milžiniškas laivas, pajėgus vienu smūgiu nušluoti miestą. Šito neįveiksiu.
- Skenavimas neįmanomas, apsaugos tinklo lygis šeši. Objektas skleidžia pavojingo lygio spinduliavimą. Objektas skleidžia žemo nepavojingo stiprumo šiluminės energijos bangas, - prakeikimas! Detektoriai pajuto arsenalo ginklus, jam net nepradėjus šaudyti. Man galas. Ėmiau maigyti mygtukus.
- Tikėtinas objekto vidutinis greitis yra mažesnis už turimų variklių vidutinį greitį veikiant maksimaliu pajėgumu, - gal man pavyks. Didelis, sunkus laivas. O mano laivas mažas, gal pavyks pabėgti. Bet jau buvo per vėlu. Arsenalas pradėjo šaudyti. - Pirmasis atmosferinis variklis pažeistas. Pirmasis atmosferinis variklis prarastas. Pirmasis erdvės variklis pažeistas. Šarvų gaunama žala: Tūkstantis laipsnių per sekundę, - priešai nelaukė, kol aš pabėgsiu.
- Judėjimas neįmanomas. Judėjimo varikliai sunaikinti, palaikymo ore sistema funkcionuoja. Šarvų gaunama žala sumažėjo iki nulio. Šarvų pajėgumas: Keturiasdešimt procentų, - jie nebešaudo. Dabar ketina paimti mane ir bausti. Užsimerkiau. Prisiminiau, kas būna tiems, kurie pralaimi karą. Jie būna paskelbiami siaubūnais, blogio įsikūnijimais. Juos ilgai kankina ir kalina, kol pagaliau nubaudžia mirties bausme. Nusilpę ir nugalėti jie užkopia ant aukštos pakylos, aukštos, kad visi galėtų matyti jų mirtį. Aš irgi pralaimėjau karą. Ketinau pabėgti, išvengti bausmės. Bet man nepavyko. Pralaimėjau visiškai.
- Objektas artėja. Objektas atsidurs maksimalaus taiklumo zonoje po dešimties sekundžių - staiga pagalvojau, kad geriau mirsiu dabar. Neleisiu jiems pasidžiaugti pergale. Jie negaus net mano lavono.
- Išjunk palaikymo ore sistemą, - įsakiau.
- Judėjimo varikliai sunaikinti, palaikymo ore sistemai išsijungus, laivas taps nevaldomu.  Ar norite tęsti? – paklausė dirbtinis intelektas.
- Taip! – isteriškai nusikvatojęs griebiau svirtį ir ėmiau šaudyti į arsenalo šarvus. Tačiau nepadariau jokios žalos. Staiga laivas sudrebėjo ir pradėjo kristi.
- Palaikymo ore sistema išjungta. Pavojus! Planetos paviršius artėja pavojingai dideliu greičiu. Objektas paliko radaro lauką. Pavojus! Bandoma įsilaužti į valdymo intelektą. Puolančios programinės įrangos versija naujesnė už laive įdiegtas apsaugos sistemas. Laikas likęs iki sistemos užvaldymo: dvi sekundės. Norint apsisaugoti nuo sistemos užvaldymo, trinamas laivo valdymo intelek... – intelektas nutilo. Laivą užvaldė.
- Palaikymo ore sistema įjungta. Gaunama transliacija. – pranešė užvaldytas intelektas.
- Niekur nepabėgsi. Atsakysi už viską, ką padarei. Už visus nusikaltimus žmonijai, - pasakė kažkas labai patenkintu tonu.  Atsisegiau diržus, pašokau iš kėdės ir pastvėriau nuo grindų kardą.
- Pabėgsiu. Pabėgsiu į pragarą, o ten manęs nesurasit, - iškošiau ir suvariau kardą tarp spalvotų mygtukų. Mane nukrėtė elektra.
- Sistemos vidinė žala, paspauskite bet kurį mygtuką, kad atjungtumėte sistemą. Atjunkite sistemą, galimas trumpas sujungimas. Atjunkite sistemą galimas... – per klaviatūrą perlėkė žaibas.
- Visos... Si... Temos... Nefunkcionuoj... – sutraškėjo dirbtinis balsas. Ir laivas vėl ėmė kristi. Atsistojau ir sukryžiavęs rankas ant krūtinės ėmiau laukti susidūrimo su žeme. Tegul viskas baigiasi taip greitai, kad net nespėčiau pajusti skausmo. Pamačiau medžių viršūnes, horizontas kelis kartus apsivertė, išgirdau trekštelėjimą, mano smegenyse blykstelėjo žaibas, o paskui viskas greitai paniro į tamsą.