Rašyk
Eilės (74252)
Fantastika (2201)
Esė (1498)
Proza (10537)
Vaikams (2511)
Slam (49)
English (1138)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 28 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Buvo metas kai Dievui sunkiai gijo sulaužyta koja,
Kai tirštu žemų debesų skliautu
Beveik pažeme praskrisdavo gervės,
Kurių vedlys vis pamiršdavo pulką;
O jų klyksmas, skrendant pro miestą,
Smelkdavosi iki smulkiausio nervo dilgetėlėjimo, -
Tarsi didžiulėje šventykloje garsui daug kartų
Atsimušant į sienas ir ilgai nepradingstant.

Buvo metas kai moterys atbukusia nuojauta ir juslėmis
Su skalbiniais nuo virvės surinkdavo
Besiplaikstantį kasdienį nuobodulį
Ir kaip šventyklos sienos atspindėdavo
Menkiausią garsą. O vyrai ramaus buvimo minutėmis,
Palėpėse tarp suvertų tabako lapų, paslapčiomis
Į save traukdavo sodrius sudžiūvusios dervos gurkšnius.

Buvo metas kai debesys tapo miestu
Miestas – gervių pulku,
Gervių pulkas –
Pavėjui besiplaikstančiais skalbiniais,
O Dievo koja taip sunkiai gijo.
2013-10-13 01:10
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-06-15 17:54
eventail
O kur sniegiena su zuikium dingo?
Eil sandara - smėlio laikrodis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-10-13 16:14
bibliotekininkė
Mistiškas ir svaiginantis tekstas, lėtai pažeme plaukiantis.. Nesvarbu, kas kaip kodėl su ta koja, nesvarbu.. Visuma ypatinga.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-10-13 11:50
TomKomPotas
Nors ir liko neaišku, kur Aukščiausiasis sugebėjo koją susilaužyti, bet vyrų ir moterų jusles budinančios gervės ir pabaiga - labai. 4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-10-13 08:50
Arletė
Puikiai perteiktos mintys.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-10-13 01:32
gunta
pirmas silpniausias posmas, antras jau labai pakilęs, atsiplėšęs nuo pirmo, trečias, pataiso pirmą, gerai kad taip suvedate, vis tik dievo pajautos pritrūko autoriui, na nepatikėjau, nors pirma eilutė gera, patikėjau, bet aprašyme, matai, reikia dar pirmą išmatyt tai bus labai geras; bet kaip rašykuose, tai geras ir dabar (na rašykų dabartiniame kontekste, tai solidus tekstas.) pirmas silpnas - antras liuks, trečias taiso reikalus pirmojo, tai yra gelbsti pirmą posmą. Pats užmanymas, pats dinamiškumas visame perpynime, labai geras, bet pirmą posmą reiktų išnešioti ir pamatyti, pajausti iki kaulų čiulpų tą Dievo įvaizdį, ką autorius jaučia po tuo dievu, ir parašyti. nėra jame užtaiso, jėgos, virpesio, masės - va nėra, tai ir neįtikina, atrodo prigalvotu tarpais, nors pirma eilutė užtaisą turi.
dar žvilgterėjau, nuo trečios eilutės prasideda tas prigalvojimas su tuo vedliu, kas tam dievui tas vedlys gervių, jis ir lūžusia koja, o jau padarė kas nuo jo priklauso - lygiadieniai visada savo laiku, ir nevėluoja... nors lūžus nors sveika - ryšys kame?.. dievas ir gervių vedlys, miestas ir gervių klyksmas, kurį vis tik kiekvienas savaip girdi... nuo trečios eilutės jau prastėja labai, bet antras labai gerai užkelia tekstą, trečias kaip jau sakiau gelbsti tą pirmą posmą su visais vedlių aprašinėjimais. (sakai gervių vedlys, mhmmm. yra toksai?..) +4
antras posmas ir pats užmanymas suvedime minties į mazgą vieną labai patiko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą