Kur plaukia ilgesio laivai, Mamedova?

Mamedova labai norėjo ištirpti tikro vyro glėbyje, bet vyro nebuvo.
Moteris žengė tris žingsnius į kairę – tikro vyro nebuvo. Nebuvo jokio vyro. Tai ją suklaidino – kairėje nėra tikrų vyrų.
Siparis užkniso su tuo savo menu. Viskas jame meniška: jeigu jau statumas – tai matematiškas, jei suglebimas – tai viduržiemio jūros medūzos. O norisi: tiesaus kreivumo, plastelininio suglebimo. Kur rasti? Kur rasti svajonių išsipildymą? Nenoriu meno. Nusibodo. Noriu būti paprasta turgaus moteris, kuri meną mato tik per teliką. Kur man eiti? Širdis šnabžda – eik tu šikt.

Ar tu matei kaip Siparis sviedžia ietį? Koks raumenų šokis virstantis į dvasinį polėkį? Ne, niekas nėra matęs. Kam rūpi kiek ir ką mėto Siparis? Niekam.
Memedovai rūpėjo. Ji dažnai įsėlindavo į Sipario miegamąjį šiap sau.. tiesiog įsėlindavo ir žiūrėdavo į miegantį vyrą. Mamedova taip iš šalies stebėdama vyrą, dažnai pagalvodavo apie jo ankstyvą mirtį, apie netikėtas amputacijas. Ji visada nuvydavo tokias mintis. Kaip gi nenuvyti tokių minčių?

Mamedova norėjo, kad vyrai, kurie gyvena šalia jos jai atiduotu viską., kad jai priklausytų tų vyrų darbai, sukurti daiktai, net mintys, net prisiminimai.
Kartą Mamedova pastebėjo, kad Sipario elgesys pasikeitė. Jis kvėpavo kitaip, kažkaip aistringiau, jo rūbai buvo kreivai nunešioti ir kvepėjo tolimomis šalimis, jo veidas buvo paliestas svetimos moters rankos, tikriausiai, svetimos.. ji vylėsi, kad svetimos.. rankos, kuri galėjo atimti visą Siparį.. tiesiog atimti... Kaip tai galima? Nutrinti.. paliesti... čiupinėti svetimą vyrą? Mamedova išaugo Aukštaitijoje.. ten moterys liesdavo tik savo vyrus.. o vyrai tik savas moteris. Kaip taip išeina, kad kita moteris panorėjo perbraukti per svetimo vyro skruostą?

Mamedova nusprendė viską, kas jai priklauso paslėpti nuo svetimų. Ji išvaikščiojo visą miestą ir nupirko rūbus, kurie uždengtų tai, kas jai priklauso, kad kitos moterys nieko nepastabėtų. Nepaimtų ir nepaliestų.

Siparis apsirengdavo tais rūbais ir eidavo į miestą. Mieste jis persirengdavo ir vaikštinėjo su tais rūbais, kurie leido kitoms moterims jį matyti patrauklų ir žavų.

Moterys mylėjo Siparį tokį, koks jis buvo patraukliausias ir žaviausias: nuogą.

Kartą Siparis pastebėjo, kad moterys atima dalį jo kūno. Viena glostydama suplonino jo veidą, kita – ranką, trečia – kojų padus.
Kasdien vyras ėmė mažėti, keistis, tirpti..
O moterys tiesiog puotavo, kėlė taures sklidinas dienos prisiminimų.
Mamedova nuėjo ant jūros kranto ir pažiūrėjo į tolį, kur plaukė ilgesio laivai.