Juoda suknelė iš Paryžiaus
Puošia pakabą, –
Lieknumą mano –
Bitės išskraidino...
plast.
Septyn-vasarų skraidenimais
Patrakusiais.
(Ir tu žinai)
Vapsva many užmigo.
Nebent septyn-septyni
Apsiverstų,
Septyn- laužai ir burtai
Man tarnautų...
Prie žvakės tą suknelę
Apsivilkčiau,
Jos iškirptėj pajusčiau
Tavo ranką...