Vaikštinėju po parką, rudeninį aš vienas,
Barstau savo pėdas geltonam lape,
Praeinu aš pro beržą, nurimęs jis miega
Snaudulys vėlei apėmė parke medžius.
Tylu šiandien parke, jau paukščiai nutilo,
Kažkur toli girdisi paukščio giesmė,
Tai rudenis eina ir vasara tolsta,
Gyvybė pasiruošė žiemai miegoti.
Svoloč, lakštingala myli tylą - jos giesmė girdisi kai visi paukščiai nutyla, o čia reik manyt, nutilo nes jau išskrido, todėl girdisi vieno, kitaip nesigirdėtų - arba girdėtųsi daug, vienas baigia kitas įstoja, o dar būrys, per vidurį giesmės savo partiją atlieka... tai gi, Svoloč, kad nutilo, todėl ir girdisi, nes jei nenutiltų toje kakofonijoje nesigirdėtų vieno iš toli...
bet tai tik aprašymas, nuotaikos aprašymas, va ko trūksta - raiškos, o gaunasi nuotaikos plūduriuojančios ore aprašymas; kol nėra kūrinio, sudėtingoka spręsti iš aprašymo, tai blogai ar gerai būtų jeigu būtų, Svoloč... bet kaip aprašyme, tai labai gerai nusakyta - nutilo, ir tyloje girdisi vienas... ruduo - kiti matyt išskrido, ar būriuojasi kažkur prie Marių jau suskridę.
Nėra taip blogai, kaip rašo vertintojai, iškyrus, kad paukščiai nutilo, o kažkur girdisi paukščio giesmė. Tai gal nenutilo? Reikia apsispręsti. ir galėtų būti ne ruoduo, o paprasčiausiai ruduo, kuo paprasčiau.
vienas, kaip ta paukščio
giesmė iš toli iš toli
girdima tyloje –
jie visi jau
išskrido?..
vaikštinėju
po parką
aš vienas
barstydamas savo pėdas
rudens geltoname
lape,
o jų nelieka...
tik šnaresys po kojom
sustojęs išgirdžiu beržo būtį besiruošiančią
miegui
ir taip lėtėjantį sruvenimą gyvybės taip lėtėjantį sakytum
plukdantį giesmę Žiemos
tyloje
iš toli iš toli..."
(nu gi tas pats, raiška kita, ir tiek; visi motyvai, kuriuos parašei tie patys...)
ir pavadinčiau - "Žiemos paukščio giesmė rudenio parke" - arba "pasivaikščiojimas geltoname lape"
supranti, tu lyg turi nuotaikos motyvą, nuotaikos trupinius, bet trūksta žodžių - jai išreikšti. ir poetinių mirksnių įvaizdžių susikirtimo taškų.
galvok apie raišką, stenkis išreikšti žodyje tą nuotaiką, kurią jauti, kurią turi, o ne aprašyti ir tiek. Dabar pas tave lyg nuotaika, kurią aprašei, skaitytojui, kurią jauti, bet eilėraščio, ar literatūrinės miniatiūros, kuri ištransliuotų tą nuotaiką tavo - dar nėra. štai kame reikalas. ( o tai reiškia, kad dar ir literatūrinio teksto nėra, tik nuotaika aprašyta, bet neišreikšta grožiniu literatūriniu tekstu.)