Išaušęs rudenio rytas
vasaros saulės tapytas
ant savo galingų pečių
neša visiems dovanų.
Jis sėja kviečio grūdą
tepa alieju skalsiu
pripildo tuščią prūdą
švariausiu debesies vandeniu.
Įledžia spindulį saulės
į pravertus stiklus,
kad nebūtų tamsos
ir apgaulės
priimant Tėvo žodžius.